DI sukūrė visiškai naujus virusus, mokslininkai juos išbandė: dabar kyla rimtas saugumo klausimas

Stanfordo universitetas ir Kalifornijoje veikiantis Arc Institute paskelbė apie eksperimentą, kuriame panaudojo dirbtinį intelektą kuriant visiškai naujus virusus. Tai pirmas kartas, kai kompiuterio suprojektuoti virusai ne tik sukurti teoriškai, bet ir sėkmingai atgaivinti laboratorijoje.

Tyrimo rezultatai publikuoti prestižiniame žurnale Science ir jau dabar laikomi proveržiu sintetinės biologijos srityje. Tačiau kartu tai atnaujino diskusiją, kiek toli leidžiama žengti DI eksperimentams su gyvybe.

Kaip dirbtinis intelektas kūrė virusus?

Mokslininkai sukūrė DI modelį EVO, kurį išmokė atpažinti DNR dėsningumus, panašiai kaip kalbos modeliai mokomi kalbos gramatikos. Į sistemą sukelti didžiuliai kiekiai genetinių duomenų, bet sąmoningai neįtraukti žmogaus virusai.

Vėliau EVO buvo paprašyta sugeneruoti visiškai naujus bakteriofagų genomus. Iš šimtų tūkstančių variantų laboratorijai atrinkti ir susintetinti 285 dizainai. Šešiolika iš jų pasirodė esantys pilnai funkcionuojantys virusai, galintys užkrėsti bakterijas ir daugintis.

Pasirinkti bakteriofagai užpuola tokias bakterijas kaip vibrio ar E. coli. Tokie virusai žmonėms nepavojingi, todėl tyrėjai teigia, kad šis darbas nekelia tiesioginės grėsmės visuomenei.

Potenciali nauda medicinai

Bakteriofagai laikomi viena perspektyviausių krypčių kovoje su antibiotikams atspariomis infekcijomis. Visame pasaulyje daugėja atvejų, kai įprasti vaistai nebeveikia, o Pasaulio sveikatos organizacija antimikrobinį atsparumą vadina viena didžiausių grėsmių sveikatai.

Naujų fagų kūrimas tradiciniais metodais yra lėtas ir sudėtingas. DI gali pagreitinti tinkamų virusų paiešką ir leisti kurti tokius, kurių gamtoje apskritai nėra, taip aplenkiant bakterijų prisitaikymą.

Tokie virusai galėtų būti naudojami ir diagnostikai, padedant greitai aptikti tam tikras bakterijas paciento organizme. Tai atvertų kelią tikslesniam ir greitesniam gydymui.

Baimės dėl biosaugos ir reguliavimo

Vis dėlto patys tyrėjai Science straipsnyje pripažįsta, kad ši technologija kelia „svarbius biosaugos ir bioapsaugos klausimus“. Jei DI geba kurti nekenksmingus virusus bakterijoms, teoriškai jis gali būti pritaikytas ir pavojingesniems patogenams.

Kritikai įspėja, kad blogų ketinimų turintiems veikėjams gali pakakti tik prieigos prie galingų modelių ir atitinkamų duomenų. Kita rizika – netyčinės pasekmės, kai tyrėjai, siekdami pažangos, sukuria organizmus, kurių elgesio gamtoje numatyti nepavyksta.

Reguliuotojai bando vytis. Europos Sąjunga jau priėmė DI aktą, Jungtinėse Valstijose rengiamos gairės generatyvinio DI taikymui biologijoje, tačiau konkrečios ir privalomos biosaugos taisyklės dar tik formuojasi.

Kas iš tikrųjų kelia didžiausią grėsmę?

Dalis ekspertų pabrėžia, kad pavojingiausia grandis išlieka ne pats DI, o žmonės, kurie sprendžia, kaip jį naudoti. Be žmogaus dalyvavimo DI modelis negali savarankiškai perkelti skaitmeninio dizaino į realų virusą.

Todėl diskusija vis labiau krypsta į tai, kokias laboratorijas ir vartotojus reikėtų riboti, kokius duomenis galima naudoti DI mokymui ir kaip užtikrinti tarptautinę priežiūrą. Vien konsensuso, kad technologija naudinga, jau nebepakanka – visuomenė pagrįstai tikisi aiškių apsaugos mechanizmų.

Stanfordo ir Arc Institute darbas parodė, kad DI gali tapti galingu mokslinės kūrybos įrankiu. Klausimas dabar nebe „ar tai įmanoma“, o „kaip užtikrinti, kad ši galia būtų naudojama atsakingai“.