Ar kiekviena užklausa dirbtiniam intelektui teršia planetą? Mokslininkai pateikė netikėtą atsakymą

Diskusijos apie klimato kaitą vis dažniau persikelia į skaitmeninį pasaulį. Žmonės klausia, ar žiūrėdami serialus internete, naudodamiesi socialiniais tinklais ar užduodami klausimus dirbtiniam intelektui, jie reikšmingai didina savo anglies pėdsaką.

Moksliniai tyrimai rodo, kad skaitmeninės technologijos svarbios, tačiau jos nėra didžiausia problema, lyginant su kelionėmis lėktuvu, automobiliu, būsto šildymu ir mityba.

Internetas ir transliacijos: kiek taršos?

Skaičiuoti tikslią vienos valandos vaizdo transliacijos ar ilgo pokalbio internetu taršą sudėtinga. Rezultatai labai priklauso nuo elektros šaltinio, naudojamo įrenginio ir tinklo infrastruktūros.

Pavyzdžiui, viename 2020 metais publikuotame tyrime nurodoma, kad 5 valandų nuotolinis vaizdo skambutis gali sukelti nuo 4 iki 215 kilogramų anglies dioksido išmetimų. Šis didelis skirtumas atspindi skirtingas elektros sistemas ir techniką.

Vis dėlto bendras interneto ir skaitmeninių technologijų indėlis į pasaulinius išmetimus vertinamas maždaug 3–5 proc. ribose. Tai jaučiamas, bet ne dominuojantis veiksnys, palyginti su transportu ar pastatų šildymu.

Didžioji našta – įrenginių gamyba

Mažiau matoma, bet labai svarbi taršos dalis yra įrenginių gamyba. Jungtinių Tautų skaitmeninės ekonomikos ataskaitos duomenimis, daugumos mobiliųjų telefonų ir planšečių taršos dalis susidaro dar prieš juos pirmą kartą įjungiant.

Vieno išmaniojo telefono pagaminimas gali sukelti apie 50 kilogramų anglies dvideginio ekvivalento išmetimų – panašiai kaip kelionė automobiliu iš Berlyno į Prahą. Naudojimo metu per visą telefono gyvenimo ciklą pridedama tik dar kelios dešimtys kilogramų.

Televizorių atveju gamyba taip pat tarši, tačiau dar daugiau anglies dioksido išmetama naudojimo metu, ypač jei priėjimas prie elektros paremtas iškastiniu kuru.

Dėl to viena iš efektyviausių priemonių vartotojui – kuo ilgiau naudoti turimus įrenginius ir juos taisyti, o ne dažnai keisti naujais modeliais.

Dirbtinis intelektas ir duomenų centrai

Susidomėjimą kelia ir dirbtinio intelekto energijos vartojimas. Naujausi prieinami duomenys rodo, kad pasauliniu mastu dirbtinis intelektas sunaudoja apie 0,5 proc. visos elektros energijos, o tai sudaro tik 0,1–0,2 proc. viso pirminės energijos suvartojimo.

Vienos užklausos dirbtiniam intelektui anglies pėdsakas itin mažas, net jei ji keliskart didesnė už paprastą paiešką internete. Jis neprilygsta, pavyzdžiui, virdulio užvirinimui ar skalbimo mašinos ciklui.

Didžiausias iššūkis – stambūs duomenų centrai, kuriems reikia daug elektros ir vandens aušinimui. Kai kuriose JAV valstijose jie jau tapo vienu greičiausiai augančių elektros vartotojų.

Tuo pat metu technologijų įmonės stengiasi mažinti energijos sąnaudas, nes kiekviena užklausa joms kainuoja pinigus. Tobulinami procesoriai, optimizuojami modeliai, dalis apkrovų perkeliama į atsinaujinančia energija aprūpinamus regionus.

Kur iš tiesų prasideda pokytis?

Ekspertai pabrėžia, kad žmogaus asmeninis anglies pėdsakas labiausiai priklauso nuo skrydžių lėktuvu, kasdienio vairavimo, namų šildymo ir mitybos įpročių, ypač mėsos bei pieno vartojimo.

Palyginti su tuo, ribotas serialų žiūrėjimas ar keletas užklausų dirbtiniam intelektui yra labai maža bendro paveikslo dalis. Tačiau ilgesnis įrenginių naudojimas, jų taisymas ir pasirinkimas atsakingiau vartoti skaitmeninį turinį taip pat prisideda prie tvaresnio gyvenimo.

Skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas gali padėti mažinti taršą – nuo tikslesnių orų prognozių iki energijos sistemų optimizavimo ir atliekų rūšiavimo. Tad klausimas tampa ne tik kiek energijos jos sunaudoja, bet ir kaip padeda jos sutaupyti.