Širvintų rajono merės Živilės Pinskuvienės ir jos sutuoktinio Jono Pinskaus šeimos sodybos statybų istorija sulaukė teisėsaugos dėmesio. Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė dėl statybų aplinkybių kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
Parlamentarui klausimų sukėlė tai, kad iš pradžių žemės ūkio paskirties sklype buvo išduotas leidimas statyti gyvenamąjį namą. Vėliau, Statybos inspekcijai pradėjus patikrinimą, sklypo paskirtis ir naudojimo būdas buvo pakeisti.
Generalinė prokuratūra patvirtino gavusi M. Lingės kreipimąsi. Jis šiuo metu nagrinėjamas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje, kuris turės įvertinti, ar yra pagrindas imtis viešojo intereso gynimo priemonių.
Statybos leidimas klausimų sukėlė dėl sklypo paskirties
Kaip anksčiau skelbė „Delfi“, Širvintų rajono savivaldybė 2024 metais Ž. Pinskuvienei ir J. Pinskui išdavė leidimą žemės ūkio paskirties sklype statyti gyvenamosios paskirties pastatą.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija portalui patvirtino, kad suprojektuoto gyvenamojo namo su garažu statyba neatitiko Nekilnojamojo turto registre tuo metu nurodytos sklypo paskirties ir naudojimo būdo.
Situacija pasikeitė jau prasidėjus patikrinimui. Sklypo paskirtis iš žemės ūkio buvo pakeista į gyvenamųjų pastatų teritoriją. M. Lingės teigimu, tokį sprendimą priėmė Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė.
Parlamentaras akcentuoja, kad I. Baltušytę į šias pareigas paskyrė pati Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė, todėl, jo vertinimu, visas sprendimų priėmimo aplinkybes turėtų įvertinti atsakingos institucijos.
Statybos inspekcija galiausiai leidimą pripažino teisėtu
Liepos 30 dieną Statybos inspekcija konstatavo, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas teisėtai, nes statytojas pašalino su sklypo paskirties ir naudojimo būdo neatitikimu susijusius pažeidimus.
Būtent tokia įvykių seka M. Lingei sukėlė abejonių. Parlamentaras kelia klausimą, ar jau išduoto statybos leidimo teisėtumas gali būti vertinamas pagal aplinkybes, kurios pasikeitė gerokai vėliau.
Jo teigimu, įstatymai numato galimybę šalinti nustatytus pažeidimus, tačiau pirmiausia turėtų būti konstatuojama, kad pats leidimas buvo išduotas neteisėtai. Šiuo atveju, parlamentaro vertinimu, procesas vyko priešinga seka.
„Jei 2024 m. lapkričio 6 d. leidimas įstatymo neatitiko, jis netampa teisėtas dėl to, kad po beveik po dviejų metų pakeičiami registro duomenys“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Lingė.
Prokuratūros prašo įvertinti du sprendimus
M. Lingė Generalinės prokuratūros prašo pradėti viešojo intereso gynimo tyrimą. Parlamentaras nori, kad būtų įvertintas tiek 2024 metų lapkritį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tiek vėliau priimtas sprendimas dėl sklypo.
Klausimų jam kelia šių metų liepos 2 dienos Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis bei sklypo naudojimo būdas.
Jeigu būtų nustatyta, kad administraciniai aktai neteisėti, M. Lingė prokuratūros prašo kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo ir spręsti dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo.
Parlamentaras taip pat prašo įvertinti Statybos inspekcijos liepos 30 dienos išvadą, pagal kurią statybą leidžiantis dokumentas galiausiai buvo pripažintas išduotu teisėtai.
Prokuratūra kreipimąsi jau nagrinėja
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė Eltai patvirtino, kad Seimo nario pateikti dokumentai yra gauti.
„Įvertinus kreipimesi pateiktą informaciją bus sprendžiama dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo“, – nurodė Generalinės prokuratūros atstovė.
Tai reiškia, kad šiuo metu nėra konstatuota, jog M. Lingės nurodyti sprendimai buvo neteisėti. Prokuratūra pirmiausia turės išnagrinėti pateiktas aplinkybes ir nuspręsti, ar yra pagrindas imtis tolesnių veiksmų.
M. Lingė įžvelgia ir galimos finansinės naudos klausimą
Atskiras kreipimasis pateiktas STT. Jame parlamentaras prašo įvertinti, ar keičiant sklypo paskirtį ir priimant kitus su statybomis susijusius sprendimus Ž. Pinskuvienė bei jos sutuoktinis negalėjo gauti turtinės naudos.
M. Lingė išskiria dvi aplinkybes. Pirmoji – pakeitus sklypo paskirtį galėjo būti išvengta rizikos, kad statybos leidimas bus pripažintas neteisėtu ir teks spręsti jau atliktų statybų padarinių šalinimo klausimą.
Antroji susijusi su paties sklypo verte. Parlamentaras atkreipia dėmesį, kad pakeitus žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą gali keistis ir nekilnojamojo turto vertė.
STT prašoma įvertinti, ar M. Lingės nurodytose aplinkybėse nėra piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo arba tarnybos pareigų neatlikimo požymių, ir spręsti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą.
Sodyboje pažeidimų nustatyta ir anksčiau
Tai nėra pirmas kartas, kai Pinskų šeimos sodybos statybos patenka į Statybos inspekcijos akiratį. Liepos viduryje inspekcija sodyboje sustabdė garažo statybos darbus.
Rugpjūčio pradžioje statytojui taip pat buvo nurodyta nugriauti dalį neteisėtai įrengtos terasos. Dabar teisėsaugos institucijų prašoma pažvelgti plačiau – įvertinti ir pagrindinio statybos leidimo bei sklypo paskirties pakeitimo aplinkybes.
Klausimų teisėsaugai yra kilę ir dėl kitiems Širvintų rajono merės šeimos nariams priklausančio turto. STT birželį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Ž. Pinskuvienės motinos, savivaldybės tarybos narės Marijos Gudonienės, buto Palangoje įsigijimo aplinkybių.
Tiriamas ir buto Palangoje sandoris
„Delfi“ tyrime skelbta, kad M. Gudonienė daugiau kaip 97 kvadratinių metrų butą Kunigiškėse 2024 metų sausį įsigijo už 80 tūkst. eurų. Tai sudarytų maždaug 824 eurus už kvadratinį metrą.
Butą pardavė asmenys, tarp kurių buvo verslininkas V. Guobys. Su juo siejama bendrovė „Vilmstata“ anksčiau laimėjo didelės vertės Širvintų rajono savivaldybės viešųjų pirkimų konkursų.
Pilietinė iniciatyva „Viešpirkiai“ skelbė, kad „Vilmstata“ laimėjo 2,4 mln. eurų vertės savivaldybės konkursą, o po papildomų susitarimų darbų vertė padidėjo iki 4,6 mln. eurų.
Dabar teisėsaugos institucijoms teks vertinti atskirą klausimą – Pinskų sodybos statybos dokumentus ir savivaldybės priimtus sprendimus. Pats M. Lingės kreipimasis pažeidimų ar nusikalstamos veikos dar nepatvirtina; dėl to turės apsispręsti prokuratūra ir STT.
