Lietuvos ekonomikos statistika siunčia nevienareikšmius signalus. Per pirmuosius septynis metų mėnesius augo tiek šalies pramonės produkcijos vertė, tiek mažmeninės prekybos įmonių apyvarta, tačiau kartu vis sparčiau kyla kainos.
Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje pasiekė 5,8 proc. Didžiausią įtaką kainų augimui darė smarkiai pabrangę degalai ir šilumos energija.
Infliacija nuo metų pradžios išaugo daugiau nei dvigubai
Metinė infliacija Lietuvoje nuo metų pradžios nuosekliai didėja. Sausį ji siekė 2,8 proc., vasarį – 3,3 proc., kovą pakilo iki 4,4 proc., balandį – iki 4,9 proc., o gegužę jau sudarė 5,1 proc.
Birželį ir liepą metinė infliacija siekė po 5,4 proc. Rugpjūtį, išankstiniu vertinimu, ji dar ūgtelėjo iki 5,8 proc., taigi nuo sausio infliacijos tempas išaugo daugiau nei dvigubai.
Didėja ir vidutinė metinė infliacija. Rugpjūtį jos išankstinis įvertis siekia 4,3 proc., kai liepą buvo 4,1 proc., birželį – 3,9 proc., gegužę – 3,7 proc., o metų pradžioje – 3,4 proc.
Labiausiai išsiskiria šilumos ir degalų kainos
Rugpjūčio infliacijai didžiausią įtaką darė benzino, dyzelino ir šilumos energijos kainos. Būtent šiose kategorijose užfiksuotas itin ryškus metinis brangimas.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, benzinas pabrango 27,5 proc., dyzelinas – 37,9 proc. Dar daugiau – net 39,7 proc. – išaugo šilumos energijos kaina.
Vis dėlto brango ne viskas. Išankstiniai duomenys rodo, kad mažėjo sviesto, kitų pieno produktų ir aliejaus kainos. Taip pat pigo medicinos diagnostikos gaminiai bei poilsiaviečių paslaugos.
Pramonės produkcija per septynis mėnesius – 22,6 mlrd. eurų
Tuo metu šalies pramonės rezultatai išlieka augantys. Sausį–liepą pramonės produkcijos vertė to meto kainomis sudarė 22,6 mlrd. eurų – 5,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Vien liepą pramonės produkcijos vertė siekė 3,2 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų liepa, ji padidėjo 6,4 proc., tačiau, lyginant su šių metų birželiu, sumažėjo 2,4 proc.
Atskiri pramonės sektoriai liepą judėjo skirtingomis kryptimis. Kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos produkcija per mėnesį smuko 12,3 proc., chemikalų ir chemijos produktų – 12,2 proc., o variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių – 10,4 proc.
Farmacijos sektoriuje – ryškus šuolis
Gerokai kitokia situacija fiksuota farmacijos pramonėje. Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija per mėnesį išaugo 17,2 proc.
Gėrimų gamybos produkcija padidėjo 6,1 proc. Augimas užfiksuotas ir kompiuterinių, elektroninių bei optinių gaminių gamyboje – čia produkcija per mėnesį ūgtelėjo 4,4 proc.
Tokie skirtumai rodo, kad bendras pramonės augimas nėra vienodas visuose sektoriuose. Nors metinis rezultatas išlieka teigiamas, dalis gamybos sričių liepą susidūrė su gana ryškiu mėnesiniu nuosmukiu.
Mažmeninės prekybos apyvarta pasiekė 13 mlrd. eurų
Augimas matomas ir mažmeninėje prekyboje. Per pirmuosius septynis metų mėnesius mažmeninės prekybos įmonių apyvarta pasiekė 13 mlrd. eurų ir buvo 6,9 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Vien liepą mažmeninės prekybos įmonių apyvarta be PVM viršijo 2 mlrd. eurų. Per metus ji išaugo 6 proc., o palyginti su birželiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 0,8 proc.
Ypač išsiskyrė ne maisto prekių prekyba. Jos apyvarta, palyginti su praėjusių metų liepa, išaugo 12,3 proc., kai maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta padidėjo 2,6 proc.
Degalų prekyboje – kitokia tendencija
Automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta liepą, palyginti su birželiu, padidėjo 5,7 proc. Tačiau metinis palyginimas rodo priešingą kryptį – apyvarta buvo 2,3 proc. mažesnė nei praėjusių metų liepą.
Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per mėnesį sumažėjo 0,2 proc., o ne maisto prekių pardavėjų – 0,4 proc. Šie mėnesiniai pokyčiai apskaičiuoti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.
Bendra statistika rodo, kad vartojimas ir pramonės produkcijos vertė Lietuvoje išlieka aukštesni nei prieš metus. Tačiau kartu spartėjanti infliacija, ypač ryškus energijos ir degalų brangimas, tampa vis svarbesniu veiksniu tiek gyventojų išlaidoms, tiek verslo sąnaudoms.
