Daugiau nei pusei žmonių gali trūkti magnio: organizmas siunčia ženklus, kurių daugelis nepastebi

Magnis – vienas svarbiausių organizmo mineralų, dalyvaujantis nervų, raumenų, širdies ir kaulų veikloje. Vis dėlto manoma, kad magnio trūksta daugiau nei pusei gyventojų, nes kasdienėje mityboje stinga daržovių ir gausu perdirbto maisto.

Magnio stoka dažnai nepastebima, nes įprasti kraujo tyrimai jos neatskleidžia. Daug magnio slypi kauluose ir audiniuose, tad verta stebėti kūno siunčiamus signalus ir, prireikus, pasitarti su gydytoju.

Dažniausi ir keisti simptomai

Vienas žinomiausių magnio trūkumo požymių – nemalonus vokų trūkčiojimas ar smulkūs veido raumenų spazmai. Kai organizme trūksta magnio, nervinės ląstelės tampa jautresnės kalciui ir lengviau per daug sužadinamos.

Magnio stoka taip pat siejama su naktiniu prabudimu tarp antros ir trečios valandos, širdies permušimais, padidėjusiu kraujospūdžiu bei galvos skausmais. Magnis padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti, o jo trūkstant kraujospūdis gali kilti.

Dar vienas signalas – dažnesnis dirglumas, nerimas, sunkumas nusiraminti. Magnis kartu su kaliu ir B grupės vitaminais dalyvauja nervų sistemos veikloje ir slopina perteklinę streso reakciją.

Žmonės, kuriems trūksta magnio, dažniau jaučia kojų mėšlungį, ypač blauzdose, tirpimą ar skausmingus delnų ir pėdų spazmus. Gali varginti ir užkietėję viduriai, nes magnio reikia žarnyno raumenų judrumui.

Magnis, kaulai ir sąnariai

Apie 60 proc. viso organizmo magnio yra sukaupta kauluose. Jis būtinas kartu su vitaminu D ir kalciu, kad kaulai išliktų tvirti ir būtų išvengta osteoporozės bei osteopenijos.

Magnis taip pat padeda reguliuoti kalcio pasiskirstymą audiniuose. Kai jo trūksta, kalcis gali kauptis sąnariuose ir kraujagyslėse, didindamas sąstingį, skausmą ir aterosklerozės riziką.

Kodėl trūksta ir kaip papildyti?

Magnio stoką dažnai lemia perdirbtas maistas, saldūs gėrimai, dažnas grūdinių produktų vartojimas, stresas, kai kurie vaistai ir skurdžios dirvos, kuriose auginami augalai. Didesnio magnio kiekio reikia ir sergant lėtinėmis ligomis.

Geriausi natūralūs šaltiniai – tamsiai žalios lapinės daržovės, moliūgų sėklos, riešutai, ankštiniai, natūralus jogurtas, riebesnė žuvis. Kasdienis didelis žalialapių salotų dubuo gali reikšmingai pagerinti mineralų balansą.

Kai vien mitybos nepakanka, gydytojai dažniausiai rekomenduoja magnio gliukonatą, magnio glicerofosfatą, magnio citratą ar magnio bisglicinatą, nes šios formos geriau pasisavinamos ir paprastai lengviau toleruojamos. Magnio oksidas ar kitos pigesnės formos gali veikti prasčiau ir dažniau sukelti šalutinį poveikį.

Daugumai suaugusiųjų per parą rekomenduojama apie 300–400 miligramų magnio iš maisto ir, jei reikia, papildų. Prieš pradedant vartoti didesnes dozes ar jei jaučiate širdies permušimus, stiprų nerimą, dusulį ar kitus išreikštus simptomus, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.