Daugiau nei energija: tyrimai atskleidė netikėtą kavos poveikį kepenims

Kava daugelio kasdienybėje siejama su energija, tačiau aplink ją vis dar sklando mitai, ypač dėl kraujospūdžio. Specialistai pabrėžia, kad stipri kava iš tiesų gali trumpam padidinti kraujospūdį, ypač retai ją geriantiems ar kofeinui jautriems žmonėms. Vis dėlto tai nereiškia, kad įprotis gerti kavą kasdien automatiškai kenkia širdžiai.

Pastarųjų metų stebimieji tyrimai ir metaanalizės rodo, kad reguliariai kavą vartojančių žmonių organizmas iš dalies prisitaiko prie kofeino poveikio. Dėl to saikingi kiekiai, dažnai įvardijami kaip 2–4 puodeliai per dieną, daugeliui suaugusiųjų nebūtinai didina hipertenzijos riziką. Kai kuriose analizėse net fiksuotas palankesnis širdies ir kraujagyslių rizikos profilis, tačiau svarbi individuali situacija.

Gydytojai atkreipia dėmesį, kad yra grupių, kurioms verta būti atsargesnėms: žmonės su blogai kontroliuojamu padidėjusiu kraujospūdžiu, dažnu širdies permušimu, ryškiu nerimu ar refliuksu. Tokiais atvejais svarbu stebėti savo reakciją ir, jei reikia, aptarti kofeino kiekį su gydytoju. Reikšmės turi ir paros laikas, nes kava vėlai vakare dažnai pablogina miegą, o prastas miegas siejamas su blogesne medžiagų apykaita ir didesne širdies ligų rizika.

Kavoje svarbus ne tik kofeinas. Joje yra polifenolių ir kitų bioaktyvių junginių, kurie pasižymi antioksidaciniu bei priešuždegiminiu poveikiu, todėl kava vis dažniau vertinama kaip mitybos dalis, o ne vien stimuliuojantis gėrimas. Tyrimuose reguliarus kavos vartojimas siejamas su mažesne 2 tipo diabeto rizika ir palankesne gliukozės reguliacija, tačiau tokie ryšiai dažniau stebimi, kai kava geriama be didelių cukraus kiekių.

Įtakos turi ir tai, kuo kava „papildoma“. Juoda kava arba kava su nedideliu pieno kiekiu mitybos požiūriu skiriasi nuo gėrimo, kuris prilygsta desertui puodelyje dėl gausaus cukraus, sirupų ar riebios grietinėlės. Būtent priedai dažniau tampa perteklinių kalorijų ir cukraus šaltiniu, o ne pati kava.

Vienas ryškesnių pastarųjų metų tyrimų krypčių yra kavos ryšys su kepenų sveikata. Apžvalginiai darbai rodo, kad kavos vartojimas siejamas su mažesne kepenų fibrozės rizika, o žmonėms, turintiems nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą, gali būti susijęs su palankesniais rodikliais. Vis dėlto tai nėra gydymas, o veikiau galimas palankus gyvenimo būdo elementas šalia subalansuotos mitybos, judėjimo ir alkoholio ribojimo.

Dažniausiai tyrimuose vertinama malta ir filtruota arba kitaip paruošta kava, tačiau tirpi kava savaime nėra „bevertė“. Tai vis dar kava, tik kitaip apdorota, todėl jos sudėtis ir kai kurie junginiai gali šiek tiek skirtis. Svarbiausia išlieka bendras kofeino kiekis ir vartojimo įpročiai.

Jautresniems kofeinui žmonėms praktišku pasirinkimu gali tapti kava be kofeino. Tyrimai leidžia manyti, kad dalis galimų naudingų poveikių siejama ne vien su kofeinu, bet ir su kitais kavos junginiais, todėl tokia alternatyva nebūtinai reiškia prastesnį pasirinkimą. Tai ypač aktualu tiems, kuriems kava sukelia nerimą, drebulį ar širdies plakimą.

Nėštumo laikotarpiu rekomenduojama ypatinga kontrolė, nes kofeinas organizme skaidomas lėčiau ir gali prasiskverbti pro placentą. Dažniausiai nurodoma riba yra iki 200 miligramų kofeino per dieną iš visų šaltinių, įskaitant arbatą, kolą, energinius gėrimus ir šokoladą. Praktikoje tai reiškia, kad skaičiuoti verta ne vien kavos puodelius, bet ir bendrą dienos kofeino kiekį.

Sveikiems suaugusiesiems daugelyje rekomendacijų dažnai minima iki 400 miligramų kofeino per dieną riba, tačiau tolerancija labai individuali. Vienam žmogui trys puodeliai bus neutralūs, kitam net vienas gali išprovokuoti nemigą ar nerimą. Jei kyla klausimų, ar kava dera prie jūsų sveikatos būklės, saugiausia orientuotis į savijautą ir pasitarti su šeimos gydytoju.