Daugelis česnaką naudoja klaidingai: viena klaida paverčia jį beverčiu prieskoniu
Česnakas daugelyje virtuvių laikomas beveik universaliu prieskoniu, tačiau jo poveikis sveikatai siejamas ne vien su skoniu. Jame gausu sieros junginių, o svarbiausias iš jų yra alicinas, kuris susidaro česnaką susmulkinus ar sutraiškius. Būtent dėl šių medžiagų česnakas dažnai minimas kalbant apie uždegimą, širdies sveikatą ir žarnyną.
Mitybos specialistai pabrėžia, kad kasdienis česnako vartojimas daugumai žmonių yra saugus, jei laikomasi saiko. Dažniausiai minima įprasta porcija yra 1–2 skiltelės per dieną, o didžiausią reikšmę turi ne kiekis, o tai, kaip jis paruošiamas ir kaip jį toleruoja konkretus žmogus.
Kasdienio česnako nauda
Viena dažniausiai aptariamų česnako savybių yra galimas priešuždegiminis poveikis. Alicinas ir kitos sieros junginių formos siejamos su organizmo uždegiminius procesus palaikančių mechanizmų slopinimu, o tai svarbu, nes ilgalaikis uždegimas siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, kai kuriomis vėžio formomis bei sąnarių problemomis.
Česnakas taip pat vertinamas dėl antioksidacinių savybių, kurios padeda mažinti oksidacinį stresą. Oksidacinis stresas laikomas vienu iš veiksnių, prisidedančių prie lėtinių ligų, tarp jų ir širdies bei medžiagų apykaitos sutrikimų, rizikos.
Dar viena kryptis, kurią akcentuoja dietologai, yra poveikis žarnynui. Česnake yra prebiotinių medžiagų, kurios gali tapti „maistu“ naudingoms bakterijoms, todėl siejamos su palankesne mikrobiotos pusiausvyra ir virškinimo komfortu.
Kaip išgauti daugiau alicino?
Praktinis niuansas, apie kurį dažnai pamirštama, yra česnako paruošimas. Susmulkinus ar supjausčius česnaką ir palikus jį pastovėti apie 5–10 minučių, aktyvuojamas fermentas, kuris padeda susidaryti alicinui.
Po šio trumpo „pauzės“ etapo česnaką galima vartoti žalią arba termiškai apdorotą, priklausomai nuo toleravimo ir pasirinkto patiekalo. Žalias česnakas kai kuriems žmonėms gali sukelti stipresnį dirginimą, todėl dažnai rekomenduojama pradėti nuo mažesnio kiekio ir stebėti savijautą.
Kada česnakas gali netikti?
Nors 1–2 skiltelės daugeliui yra įprastas kiekis, didesnės porcijos gali sukelti skrandžio diskomfortą, rėmenį, žarnyno dirginimą ar ryškesnį burnos ir kūno kvapą. Jautresni žmonės šiuos efektus gali pajusti ir nuo mažesnio kiekio, ypač jei česnakas valgomas žalias.
Ypač svarbu atsižvelgti į vaistų vartojimą. Česnakas gali turėti įtakos kraujo krešėjimui ir sąveikauti su kai kuriais vaistais, todėl didinant jo kiekį racione verta pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojami antikoaguliantai ar yra diagnozuoti krešėjimo sutrikimai.
Atsargesni turėtų būti ir žmonės, turintys žemą kraujospūdį, alergiją česnakui ar besilaikantys mažai FODMAP turinčios mitybos, kai tam tikri produktai gali provokuoti virškinimo simptomus. Tokiais atvejais kasdienis vartojimas gali būti ne geriausias pasirinkimas.
Norint įtraukti česnaką į mitybą be perteklinio dirginimo, dažniausiai patariama jį naudoti kaip prieskonį gaminant maistą. Jis tinka daržovių patiekalams, sriuboms, troškiniams, padažams, o smulkintas česnakas gali būti įmaišomas į užpilus ar tepamas ant duonos, jei toks vartojimas nesukelia nemalonių pojūčių.
