Ar vakcinos tikrai reikalingos: atsakymas gali nustebinti daugelį gyventojų
Skiepijimas išlieka viena patikimiausių visuomenės sveikatos priemonių, padedančių suvaldyti užkrečiamąsias ligas ir jų komplikacijas. Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, vakcinos per pastaruosius 50 metų prisidėjo prie daugiau nei 150 000 000 išgelbėtų gyvybių, o imunizacija kasmet padeda išvengti milijonų mirčių visame pasaulyje.
Šią savaitę minima Europos imunizacijos savaitė, kurios žinutė aiški, vakcinos veiksmingos kiekvienai amžiaus grupei. Tai priminimas, kad apsauga nuo infekcijų reikalinga ne tik vaikystėje, bet ir paauglystėje, nėštumo laikotarpiu, suaugus ir vyresniame amžiuje, kai rizikos keičiasi, o imunitetas natūraliai silpnėja.
„Vakcinos yra vienas didžiausių mokslo pasiekimų, jos jau išgelbėjo milijonus gyvybių ir šiandien leidžia mums apsaugoti save kiekviename gyvenimo etape, nuo kūdikystės iki senatvės. Mūsų atsakomybė – remtis mokslu ir priimti sprendimus, kurie saugo ne tik mus pačius, bet ir visą visuomenę“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
Kaip skiepai saugo skirtingais etapais?
Kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje imuninė sistema dar tik bręsta, todėl maži vaikai yra jautresni infekcijoms ir jų sukeliamoms komplikacijoms. Dėl šios priežasties didžioji dalis skiepų planuojama pirmaisiais gyvenimo metais, siekiant apsaugoti nuo ligų, kurios anksčiau sukeldavo didelius protrūkius ir mirtingumą.
Vaikų skiepai padeda suvaldyti tokias infekcijas kaip difterija, stabligė, kokliušas, poliomielitas, tymai, raudonukė, epideminis parotitas, taip pat rotavirusinė infekcija. Dalis šių ligų pavojingos ne tik ūmine eiga, bet ir ilgalaikėmis pasekmėmis, pavyzdžiui, neurologinėmis komplikacijomis ar sunkiais plaučių pažeidimais.
Paauglystėje svarbi revakcinacija, nes laikui bėgant imunitetas kai kurioms ligoms silpnėja. Taip pat šiame amžiuje ypatingą reikšmę turi vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso, nes ji mažina su ŽPV susijusių onkologinių ligų riziką, įskaitant gimdos kaklelio vėžį, ir apsaugo nuo kitų ŽPV sukeliamų susirgimų.
Nėštumo metu vakcinacija vertinama kaip dviguba apsauga, ji padeda apsaugoti nėščiąją nuo sunkios ligos eigos ir kartu suteikia kūdikiui pasyvią apsaugą per motinos antikūnus. Medicinos praktikoje dažniausiai akcentuojamos vakcinos nuo sezoninio gripo, COVID-19 ir kokliušo, nes šios infekcijos gali būti ypač pavojingos nėščiosioms ir naujagimiams.
Suaugus ir vyresniame amžiuje didėja sunkių komplikacijų tikimybė, ypač sergant lėtinėmis ligomis. Skiepai šiuo laikotarpiu svarbūs siekiant sumažinti hospitalizacijų ir mirčių riziką, taip pat išvengti komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar širdies bei nervų sistemos pažeidimai.
Skiepijimo apimtys ir iššūkiai
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo užkrečiamųjų ligų būtų paskiepyta apie 90–95 proc. visuomenės, nes tokios apimtys padeda sukurti kolektyvinę apsaugą. Vis dėlto pastaraisiais metais daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, skiepijimo rodikliai dėl įvairių priežasčių ne visada pasiekia rekomenduojamą lygį, o tai didina protrūkių riziką.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateiktais duomenimis, 2025 metais fiksuota nežymi dalies skiepijimo rodiklių gerėjimo tendencija. Pavyzdžiui, skiepijant vienuolikmečius nuo ŽPV, apimtys augo nuo 59,27 proc. 2024 metais iki 60,45 proc. 2025 metais, o dvylikamečių antrosios dozės rodiklis didėjo nuo 70,73 proc. iki 73,66 proc.
Tuo pačiu nurodoma, kad kai kurių skiepų apimtys išliko stabilios, bet vis dar nepasiekia rekomenduojamo lygio. Pavyzdžiui, 2 metų vaikų skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės rodiklis pakito nežymiai, nuo 86,17 proc. iki 85,79 proc., o tokie skaičiai reiškia, kad visuomenė išlieka jautri protrūkiams.
„Tiek medicinos bendruomenė, tiek sveikatos politiką formuojantys ir ją įgyvendinantys specialistai deda daug pastangų, kad vaikų skiepijimo apimtys didėtų. Norisi tikėti, kad tendencijos, kurias užfiksavome išanalizavę 2025 m. duomenis, teikia vilčių“, – sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.
Ką verta padaryti dabar?
Praktinis pirmas žingsnis, pasitikrinti savo ir vaikų skiepijimo būklę bei pasikalbėti su šeimos gydytoju apie tai, kokios vakcinos rekomenduojamos pagal amžių, sveikatos būklę ir rizikas. Tai ypač aktualu planuojant keliones, sergant lėtinėmis ligomis, laukiantis, taip pat vyresniame amžiuje, kai infekcijos dažniau baigiasi komplikacijomis.
Sprendimus dėl skiepų svarbu grįsti patikima, mokslo įrodymais paremta informacija. Sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad didesnės skiepijimo apimtys padeda apsaugoti ne tik paskiepytą žmogų, bet ir tuos, kurie dėl medicininių priežasčių skiepytis negali, pavyzdžiui, dalį kūdikių ar žmones su imunodeficitais.
