Dar galingesnis už „Ozempic“: naujas būdas svoriui mažinti jau plinta, bet kelia siaubą

Retatrutidas pastaruoju metu vis dažniau vadinamas galimu „Ozempic“ ir „Wegovy“ įpėdiniu, nes ankstyvieji klinikinių tyrimų duomenys rodo itin ryškų svorio mažėjimą. Tačiau esminė detalė ta, kad šis preparatas dar nėra patvirtintas vartoti nė vienoje pasaulio šalyje, o jo pakaitalai jau siūlomi nelegaliuose interneto kanaluose.

Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia problema yra ne tik nežinomas ilgalaikis saugumas, bet ir tai, jog „pilkojoje“ rinkoje parduodami produktai gali būti netikros sudėties, užteršti arba su neteisingomis dozėmis. Tai iš esmės reiškia, kad pirkėjas dažnai nežino, ką tiksliai leidžiasi ir kokią realią riziką prisiima.

Kas yra retatrutidas?

Retatrutidas yra eksperimentinis vaistas, priklausantis peptidų grupei ir šiuo metu tiriamas klinikiniuose tyrimuose. Jo išskirtinumas tas, kad jis veikia ne vieną, o tris hormonines grandis, susijusias su apetitu, medžiagų apykaita ir gliukozės kontrole: GLP-1, GIP ir gliukagoną.

Tokio „trigubo“ veikimo tikslas yra sumažinti suvartojamo maisto kiekį, keisti energijos balansą ir daryti įtaką cukraus kiekiui kraujyje. Būtent dėl to retatrutidas dažnai lyginamas su GLP-1 grupės preparatais, tokiais kaip semagliutidas, tačiau jo poveikio profilis teoriškai gali būti platesnis.

Ką rodo tyrimai ir kodėl tai vilioja?

Viename 2023 metais paskelbtame klinikiniame tyrime dalyviai, gavę didesnes dozes, per 48 savaites vidutiniškai neteko daugiau nei 20 proc. kūno svorio. Vis dėlto tai vyko griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, su medicinine priežiūra, atrinktais pacientais ir tiksliai reguliuojamu dozavimu.

Ši aplinka kardinaliai skiriasi nuo savarankiško vartojimo, kai medžiaga įsigyjama internetu. Sporto salių bendruomenėse retatrutidas siejamas su noru greičiau atrodyti liesesniems, tačiau specialistai primena, kad greitas svorio kritimas dažnai apima ne tik riebalus, bet ir raumenų masės mažėjimą, ypač jei trūksta baltymų ir jėgos treniruočių.

Šalutiniai poveikiai ir didžiausias „kabliukas“

Klinikiniai duomenys ir vartotojų pasakojimai rodo, kad dažniausi nepageidaujami reiškiniai yra virškinamojo trakto sutrikimai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Kai kuriems žmonėms simptomai būna lengvi, tačiau kitiems jie gali tapti sunkūs ir pavojingi, ypač jei prasideda dehidratacija.

Mokslinėje literatūroje jau aprašytas ir mirties atvejis, siejamas su itin sunkiu viduriavimu, nors tokie pranešimai dar tiriami ir priežastinis ryšys vertinamas atsargiai. Papildomą riziką didina tai, kad nelegaliai platinami „peptidai“ gali būti užteršti, turėti kitų medžiagų priemaišų, o kartais net visai neturėti deklaruojamos veikliosios medžiagos.

Reguliuotojai taip pat atkreipia dėmesį į teisinę ir sveikatos apsaugos pusę: pirkimas iš neoficialių šaltinių reiškia, kad nėra kokybės kontrolės, atsekamumo ir aiškaus šalutinio poveikio stebėjimo. Dėl šių priežasčių Australijos Therapeutic Goods Administration viešai perspėjo apie nepatvirtintų peptidų importo, gamybos ir platinimo rizikas.

Ar gali keistis nuotaika ir santykiai?

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daugėja diskusijų, kad svorį mažinantys vaistai, veikiantys smegenų atlygio ir motyvacijos sistemas, gali paveikti ne tik apetitą. Mokslininkai svarsto, kad daliai žmonių gali keistis potraukiai, emocinis fonas ar net santykių dinamika, nors mechanizmai dar nėra iki galo aiškūs.

Kai kurie tyrimai kelia hipotezes ir apie galimą poveikį libido, o pavieniai pasakojimai mini emocinį „plokštumą“ ar atitolimą. Vis dėlto šioje srityje dar trūksta tvirtų, didelės apimties duomenų, todėl vienareikšmės išvados šiuo metu būtų per ankstyvos.

Gydytojai primena, kad net ir patvirtinti vaistai svoriui mažinti nėra greitas estetikos sprendimas, o nepatvirtintų medžiagų vartojimas be priežiūros kelia ženkliai didesnę grėsmę. Jei žmogus svarsto medikamentinį gydymą dėl nutukimo ar metabolinių sutrikimų, saugiausias kelias yra konsultacija su gydytoju ir patvirtintos terapijos.

„Klinikinių tyrimų rezultatai atrodo įspūdingai, bet tai nėra tas pats, kas savarankiškai leistis neaiškios kilmės medžiagą, pirktą internetu“, – pabrėžia visuomenės sveikatos tyrėjai.