Dažnai manoma, kad tereikia daugiau sportuoti ir papildomi kilogramai išnyks savaime. Tačiau naujesni moksliniai tyrimai rodo, kad mūsų kūnas veikia kur kas sudėtingiau, o fizinis aktyvumas nėra toks efektyvus svorio mažinimo įrankis, kaip ilgai tikėta.
Tai nereiškia, kad sportas nereikalingas. Priešingai – jis yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gyvenimo trukmę ir kokybę. Tačiau norint suprasti, ko iš jo tikėtis, būtina pažvelgti į tai, kaip organizmas naudoja energiją.
Kūno energijos biudžetas
Mūsų kūnas yra biologinė mašina, kuri nuolat vartoja energiją – net kai ilsimės. Didžiausi energijos „valgytojai“ yra smegenys, širdis, virškinimo sistema ir imunitetas. Judėjimas ir sportas prie šių sąnaudų prisideda, bet nebūtinai tiek, kiek tikimės.
Tyrimai su žmonėmis, gyvenančiais medžiotojų-rankiotojų bendruomenėse, parodė netikėtą faktą. Nors jie kasdien nueina daug kilometrų ir fiziškai dirba gerokai daugiau nei biuro darbuotojai, per dieną sudegina panašiai kalorijų – apie 1 900 moterys ir 2 600 vyrai.
Panašios tendencijos matomos ir šiuolaikinėse visuomenėse: labai fiziškai aktyvūs žmonės sudegina tik kiek daugiau kalorijų nei sėdintys, dažnai vos 100 kalorijų per dieną. Tai prilygsta vienam obuoliui.
Kodėl kūnas „sabotuoja“ pastangas?
Mokslininkai aiškina, kad organizmas turi tam tikrą bendrą energijos biudžetą vienam kūno masės vienetui. Kai pradedame daug sportuoti, kūnas dalį energijos perkelia iš kitų procesų į judėjimą, o ne tiesiog prideda papildomą deginimą.
Be to, dažnai nesąmoningai pradedame mažiau judėti likusią dienos dalį: renkamės liftą vietoj laiptų, daugiau sėdime, ilgiau miegame. Taip sporto metu sudegintos kalorijos iš dalies kompensuojamos pasyvesniu elgesiu.
Net ir augant raumenų masei, bendras sudeginamų kalorijų kiekis padidėja nedaug. Ramybės būsenoje raumenys naudoja daugiau energijos nei riebalai, tačiau daug daugiau jos sunaudoja smegenys ar vidaus organai.
Kuo sportas vis dėlto nepakeičiamas?
Nors vien fizinis aktyvumas retai lemia didelį svorio kritimą, jo nauda sveikatai yra milžiniška. Judėjimas mažina lėtinį uždegimą, kuris siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, tam tikromis vėžio formomis.
Reguliarus sportas padeda reguliuoti streso hormoną kortizolį, gerina miegą, nuotaiką ir mažina depresijos riziką. Judant stiprėja širdis, kraujotakos ir kvėpavimo sistemos, lėtėja raumenų ir kaulų nykimas senstant.
Epidemiologiniai duomenys rodo, kad bent 150 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo per savaitę susiję su mažesne ankstyvos mirties ir daugelio ligų rizika. Kitaip tariant, sportas nėra stebuklinga priemonė nuo antsvorio, bet yra viena patikimiausių investicijų į ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą.
Norint mažinti svorį, lemiamą reikšmę turi mityba ir suvartojamų kalorijų kiekis. Tačiau sportas išlieka būtinas kaip priemonė atkurti vidinę organizmo pusiausvyrą, gerinti savijautą ir padėti kuo ilgiau išlikti fiziškai bei protiškai aktyviems.
