Atkuriamas architektūros akcentas: Kaune atkurs skandalingai nugriautą reformatų bažnyčios bokštą

Nuosekliai puoselėdamas istorinį ir sakralinį paveldą, miestas imasi dar vieno reikšmingo darbo – per Paveldotvarkos programą bus finansuojamas Evangelikų reformatų bažnyčios bokšto atstatymas.

Planuojama skirti daugiau kaip 57 tūkst. eurų, kad būtų atkurta tarpukariu architekto Karolio Reisono suformuota pastato kompozicija. Tai vienas svarbiausių šiuo metu numatomų šio objekto tvarkybos etapų ir paskutinė trūkstama finansinė grandis visame rekonstrukcijos procese.

Evangelikų reformatų bažnyčios bokšto atstatymas yra svarbus žingsnis saugant miesto paveldą ir atkuriant okupacijų metais prarastus modernizmo akcentus. Abi Karolio Reisono suprojektuotos šventovės – Kristaus Prisikėlimo bazilika ir Evangelikų reformatų bažnyčia – XX a. viduryje patyrė neteisybes: buvo pakeista jų paskirtis, iškreipta architektūrinė išraiška. Vis dėlto laikui bėgant jos sugrįžo savo bendruomenėms ir atgavo sakralinę funkciją.

Miestas džiaugiasi matydamas iniciatyvią bendruomenę, kuri prisideda prie istorinio pastato išsaugojimo. Savivaldybei svarbu būti partneriu tokiuose procesuose – padėti, kad dar vienas reikšmingas modernizmo objektas taptų atviras ir prieinamas visiems. Kiekvienas atkurtas pastatas stiprina Kauno tapatybę kaip UNESCO miesto, o kartu kuria erdves bendruomenei, kultūrai ir tikėjimui.

Pasak Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, einant mero pareigas daug dėmesio skirta bažnyčių fasadų tvarkymui ir jų apšvietimui, todėl šiandien sutemus kiekvienas gali pasigrožėti įspūdingais šventovių bokštais.

Ožeškienės gatvėje 41 esanti 1092 kv. m ploto šventovė – retas tarpukario modernistinės sakralinės architektūros pavyzdys Lietuvoje, esantis UNESCO saugomoje teritorijoje. Bažnyčia statyta 1937–1940 m. pagal Karolio Reisono projektą, tačiau dėl istorinių aplinkybių liko neužbaigta. Netrukus po karo pastatas buvo nacionalizuotas ir pritaikytas sandėliavimo bei administracinėms reikmėms – taip prarasta ne tik pradinė paskirtis, bet ir dalis architektūrinės raiškos.

2019 m. šventovė restitucijos tvarka grąžinta Evangelikų reformatų Bažnyčiai Lietuvoje. Nuo tada nuosekliai vykdomas jos atgaivinimo procesas – parengti projektai, suplanuoti ir įgyvendinami atstatymo darbai. Ieškoma sprendimų, kaip atkurti autentiškas konstrukcijas ir išplanavimą, sugrąžinti objektui istorines spalvas, nustatytas atlikus polichrominius tyrimus.

Rekonstrukcijos projektą parengė UAB „Senamiesčio projektai“, vadovaujami architektų R. Buitkaus, A. Širvio ir R. Karaliūnaitės. Darbai suplanuoti etapais – nuo stogo ir fasadų tvarkybos iki vidaus erdvių restauravimo.

Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama bokštui. Po karo buvo nugriauta viršutinė bokšto dalis, o išlikusios konstrukcijos ir stogo danga pažeistos drėgmės, dalis medinių perdangų – avarinės būklės. Miestas per Paveldotvarkos programą numatė finansuoti pilną bokšto atstatymą, skirdamas 57 tūkst. eurų reikiamoms medžiagoms, technikos nuomai ir darbams.

Atkurtas bokštas sugrąžins Kauno Naujamiesčiui aiškų vertikalų akcentą – Kauno modernėjimo ženklą, kuris vėl taps matomas miesto panoramoje ir bus atviras tikintiesiems, o ateityje – ir turistams. Neatmetama galimybė bažnyčioje įrengti apžvalgos aikštelę.

Procesai užtruks

Valstybės saugomas kultūros objektas yra ryškus tarpukario Kauno modernizmo pavyzdys. Aiški simetriška kompozicija, centrinis bokštas, lakoniškos formos, siauri vertikalūs langai ir santūri plastika nedidelės apimties bažnyčiai suteikia vizualinės didybės ir veržlumo. Iki šiol išliko svarbiausios vertingosios savybės – pastato tūris, aukštų išplanavimas, fasadų sprendiniai, taip pat vidaus architektūros elementai: kolonos, choro balkonas, dekoro fragmentai.

Parengiamieji darbai jau atlikti: įgyvendinti polichrominiai tyrimai, leidę nustatyti autentišką spalvinę gamą, sudaryta inventorinė matavimų byla, užfiksavusi planinės struktūros pokyčius. Taip pat įvertinta konstrukcijų būklė – nustatyti drėgmės pažeidimai, nusidėvėjimas, vietomis avarinė perdangų būklė.

Ilgalaikė nepriežiūra ir netinkamas naudojimas paliko akivaizdžių pėdsakų. Pažeisti cokoliniai mazgai ir fasadų tinkas, susidėvėjusi lietaus nuvedimo sistema, o nugriovus viršutinę bokšto dalį iš esmės pakeistas pastato siluetas. Sovietmečiu atlikti perplanavimai iškraipė pirminę erdvinę struktūrą – atsirado papildomų angų, prarasta dalis autentiškų elementų.

Pagal parengtą rekonstrukcijos projektą numatyta pašalinti sovietmečiu įrengtas pertvaras ir pagalbines konstrukcijas, išgryninti erdves ir kiek įmanoma priartėti prie pirminės architekto idėjos. Kadangi maldos salė įrengta antrajame aukšte, bus pastatytas liftas – taip bažnyčia taps prieinama žmonėms su negalia ir vyresnio amžiaus lankytojams. Taip pat svarstoma bokštą pritaikyti panoraminei apžvalgai, suteikiant pastatui papildomą visuomeninę funkciją.

Paveldotvarkos programa: paraiškos priimamos ištisus metus

Kaunas jau ne vienerius metus laikomas vienu iš paveldosaugos lyderių Lietuvoje – prie to reikšmingai prisideda miesto Paveldotvarkos programa. Ji sudaro galimybes nuosekliai saugoti ir puoselėti miesto paveldą: nuo tarpukario mūrinių pastatų ir medinukų iki UNESCO bei kitose miesto teritorijose esančių paveldo objektų.

Pernai per Paveldotvarkos programą buvo užbaigti 15 objektų tvarkybos darbai. Jiems iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto skirta beveik 383,4 tūkst. eurų. Šiemet tęsiamas net 23 objektų atnaujinimas, kuriam bendra skiriama suma siekia 830,8 tūkst. eurų.

Kryptingas miesto finansavimas užtikrina, kad pastatai puoštų miestą restauruotais fasadais, atkurtomis autentiškomis detalėmis ir spalvomis, būtų geriau pritaikyti žmonėms su negalia. Miesto parama taip pat skiriama techninių projektų parengimui ir dekoratyvinio apšvietimo įrengimui.

Pagal Paveldotvarkos programą finansavimo intensyvumas priklauso nuo objekto statuso ir darbų pobūdžio. Miesto indėlis mūriniams pastatams gali siekti iki 50 proc., mediniams pastatams – iki 75 proc. Iki 100 proc. finansavimas gali būti skiriamas savivaldybei priklausančių nekilnojamųjų kultūros vertybių ar kitų išskirtinės reikšmės objektų tvarkybai.

Paveldotvarkos programai skiriamos lėšos iš miesto biudžeto metų eigoje gali būti didinamos, atsižvelgiant į realų finansavimo poreikį. Pastatų savininkų patogumui dokumentai priimami ištisus metus.