Ar laukia nauja branduolinė katastrofa? Ekspertai atskleidė tikrąją Zaporožės AE padėtį
Tarptautiniai branduolinės saugos ekspertai perspėja, kad karas Ukrainoje išryškino pavojingą spragą: civiliniai branduoliniai objektai vėl atsidūrė tiesioginio konflikto zonoje. Dėmesys krypsta į Černobylio aikštelę ir Rusijos okupuotą Zaporožės atominę elektrinę, kur incidentų grandinė gali turėti ne tik regioninių, bet ir platesnių pasekmių.
Analitikų vertinimu, riziką didina ne vien karinių veiksmų pobūdis, bet ir politinės valios stoka nuosekliai mažinti branduolinius pavojus. Ekspertai kritikuoja Rusiją dėl veiksmų šalia branduolinių objektų, o Vakarų lyderiams priekaištaujama, kad pastangos suvaldyti riziką per lėtos ir per fragmentiškos.
„Tai, ką pamačiau tą dieną, neatitiko nė vieno scenarijaus, kuriems ruošėmės. Pirmas kelias dienas bandėme suprasti, kas iš tikrųjų įvyko“, – sakė Ukrainos branduolinės bendruomenės atstovas Volodymyras Hološa, prisiminęs Černobylio avarijos pradžią.
Zaporožės AE – pažeidžiamumo taškas
Didžiausią nerimą ekspertams kelia Zaporožės atominė elektrinė, kuri nuo karo pradžios ne kartą patyrė išorinių energijos tiekimo sutrikimų. Tokiais atvejais ypač svarbus stabilus elektros tiekimas aušinimo ir kitoms saugos sistemoms, nes ilgalaikiai trikdžiai didina rimto incidento tikimybę.
Branduolinės rizikos vertintojai pabrėžia, kad didžiausia grėsmė kyla ne iš vieno konkretaus įvykio, o iš besikaupiančių veiksnių: infrastruktūros nusidėvėjimo, ribotų remonto galimybių karo sąlygomis, personalo trūkumo ir sudėtingos valdymo grandinės okupuotoje teritorijoje. Tokia aplinka ilgainiui mažina saugos rezervus, kurie įprastomis sąlygomis sulaikytų avariją nuo eskalacijos.
„Stulbina, kad apskritai įmanoma taikytis į objektą, kurio avarija galėtų turėti ypač pavojingų pasekmių“, – sakė branduolinės politikos ekspertė Alexandra Bell.
Ji ir kiti pašnekovai atkreipia dėmesį, kad Zaporožės AE rizika susijusi ne tik su tiesioginiu apšaudymu. Ne mažiau pavojingi yra pasikartojantys elektros tiekimo praradimai, ribotas priėjimas prie įrangos priežiūros, taip pat ilgalaikis neapibrėžtumas dėl elektrinės statuso ir tarptautinės kontrolės.
Černobylio pamokos ir šiandienos realybė
Černobylio aikštelė, nors ir nebėra veikianti elektrinė, išlieka jautri dėl radioaktyvių medžiagų ir infrastruktūros, kurios paskirtis yra izoliuoti avarijos padarinius. Ekspertai primena, kad net ir tokiose vietose fiziniai pažeidimai ar ilgalaikiai tiekimo sutrikimai gali komplikuoti saugos užtikrinimą, todėl bet kokie skrydžiai ar smūgiai šalia objektų vertinami kaip nepriimtina rizika.
Karo kontekste nerimą didina tai, kad branduolinė sauga tampa ne tik techniniu, bet ir politiniu klausimu. Pasak ekspertų, vien tik avarijų prevencijos protokolų nepakanka, jei nėra tarptautinio spaudimo laikytis principo, kad civiliniai branduoliniai objektai neturi būti karo veiksmų taikinys ar priedanga kariniams manevrams.
„Mes esame pavojingai arti kelių galimų branduolinių katastrofų scenarijų“, – sakė Alexandra Bell, pabrėždama, kad rizikos mažinimas stringa ne dėl žinių trūkumo, o dėl skubos ir politinės valios stokos.
Platesnis kontekstas: branduolinė rizika auga
Ekspertai susieja situaciją Ukrainoje su platesne tendencija, kai tarptautinėje politikoje dažnėja branduolinės grėsmės retorika, o krizės valdymo mechanizmai tampa trapesni. Tai, jų teigimu, kelia papildomą spaudimą sistemoms, kurios turėtų mažinti eskalacijos tikimybę ir užkirsti kelią klaidoms, galinčioms virsti katastrofa.
Šiandienos diskusijose vis dažniau pabrėžiama, kad branduolinė sauga karo metu reikalauja ne vien techninių sprendimų. Esminiais laikomi nuolatinis tarptautinių stebėtojų darbas, aiškūs politiniai įsipareigojimai ir praktiniai veiksmai, užtikrinantys nepertraukiamą saugos sistemų funkcionavimą, personalo apsaugą ir infrastruktūros priežiūrą.
Ekspertai sutaria, kad didžiausia pamoka iš Černobylio yra paprasta: rizika auga tada, kai grandininiai sutrikimai ignoruojami per ilgai, o sprendimai atidedami. Todėl, jų vertinimu, svarbiausias prioritetas išlieka branduolinių objektų apsauga ir realios priemonės, mažinančios incidentų tikimybę, kol politinės derybos dėl karo baigties dar tęsiasi.
