Penkios darbo dienos gali tapti praeitimi: keturių dienų savaitės bandymai rodo stulbinamus rezultatus

Daugeliui įprasta penkių dienų darbo savaitė atrodo savaime suprantama, nors toks modelis susiformavo vos prieš maždaug šimtmetį. Vis aktyviau diskutuojama, ar atėjo metas kitam šuoliui – keturių dienų darbo savaitei.

Pasaulio sveikatos organizacija primena, kad ilgos darbo valandos didina insulto, širdies ligų ir net ankstyvos mirties riziką. Todėl trumpesnės darbo savaitės idėja dažnai siejama ne tik su patogumu, bet ir su sveikatos apsauga.

Kaip veikia 100:80:100 principas?

Šiuolaikiniai keturių dienų savaitės bandymai daug kur remiasi vadinamuoju 100:80:100 modeliu. Darbuotojams paliekamas 100 proc. atlyginimas, jie dirba 80 proc. dabartinio laiko, tačiau išlaiko 100 proc. produktyvumą.

Esminė idėja – ne sutalpinti penkių dienų krūvį į keturias ilgesnes dienas, o dirbti protingiau. Tai reiškia trumpesnius ir retesnius susirinkimus, daugiau dėmesio planavimui, efektyvesnį technologijų ir dirbtinio intelekto panaudojimą rutininėms užduotims.

Kampanijų šalininkai pabrėžia, kad DI jau dabar perima dalį pasikartojančių darbų, todėl atsiranda erdvės realiai trumpinti darbo laiką, o ne tik didinti spaudimą darbuotojams.

Ką rodo bandymai skirtingose šalyse?

Boston College tyrėjai analizavo 141 įmonės iš JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Airijos patirtį, kai buvo išbandoma keturių dienų savaitė. Vertintas pasitenkinimas darbu, perdegimas, fizinė ir psichikos sveikata.

Dauguma apklaustųjų teigė jaučiantys mažesnį nuovargį, daugiau motyvacijos ir didesnę gyvenimo kokybę. Pasibaigus bandymui, apie 90 proc. įmonių nusprendė naują tvarką išlaikyti.

Vienas pavyzdžių – psichologinės pagalbos centras Keiptaune, kuriame dirbo 56 specialistai. Prieš reformą per metus jie buvo sukaupę 51 nedarbingumo dieną, o per keturių dienų savaitės bandymą šis skaičius sumažėjo iki 4. Vadovas teigė, kad darbuotojai tapo ramesni, sveikesni ir empatiškesni klientams.

Vis dėlto apie 10 proc. bandyme dalyvavusių įmonių šio modelio atsisakė. 2019 metais „Microsoft“ Japonijoje išbandė trumpesnę savaitę ir fiksavo produktyvumo augimą, tačiau vėliau grįžo prie įprasto grafiko, pabrėždama, kad pokyčiui reikia daugiau laiko ir platesnio derinimo.

Kultūriniai ir ekonominiai ribojimai

Tyrimai kol kas daugiausia apima Vakarų šalis ir biurų darbuotojus. Ten lengviau perplanuoti darbus, kai dalį veiklų galima perkelti į nuotolį arba automatizuoti.

Restoranuose, ligoninėse, prekyboje ar kasyboje situacija sudėtingesnė – ten darbo laikas tiesiogiai susijęs su aptarnautų klientų skaičiumi ir pajamomis. Keturių dienų savaitę galima keisti trumpesnėmis pamainomis ar lanksčiu grafiku, bet tai reikalauja daugiau darbuotojų ir papildomų lėšų.

Dar vienas barjeras – darbo kultūra. Kinijoje vis dar gaji vadinamoji 996 tradicija, kai dirbama nuo devintos ryto iki devintos vakaro šešias dienas per savaitę. Japonijoje paplitęs reiškinys „mirtis nuo persidirbimo“, kai žmonės nuolat lieka viršvalandžiams ir vengia naudotis net jiems priklausančiomis atostogomis.

Visame pasaulyje, ypač tarp jaunesnių darbuotojų, keičiasi lūkesčiai. Gen Z ir millenials kartoms svarbiausia tampa ne tik atlyginimas, bet ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Nauji tyrimai rodo, kad pirmą kartą istorijoje ši pusiausvyra daugelyje šalių vertinama net aukščiau nei alga.

Todėl, nors keturių dienų savaitė kol kas nėra universali išeitis, vis daugiau eksperimentų rodo, kad trumpesnis darbas gali būti naudingas tiek žmonių sveikatai, tiek verslo rezultatams. Klausimas, kada ir kokia forma ši idėja taps plačiau taikoma, išlieka atviras.