Kaimynas mėsininkas atskleidė: štai kodėl prieš kepant namines dešreles būtina jas pradurti

Ne visi įsivaizduoja, kad naminės dešrelės – patiekalas, kurį reikia ruošti laikantis kelių svarbių taisyklių. Iš pirmo žvilgsnio į natūralų apvalkalą prikimšta mėsa, ką tik padėta ant keptuvės ar skardos, atrodo lygi ir labai apetitiška. Tačiau būtent šią akimirką dešrelė gali virsti savotiška „lėto veikimo bomba“.

Dažna pradedančiųjų klaida – baimė sugadinti išvaizdą, todėl dešrelė paliekama visiškai nepažeista. Vis dėlto praleidus svarbų žingsnį prieš terminį apdorojimą, vietoje sultingo patiekalo neretai gaunamas pratrūkęs apvalkalas, sausėjanti mėsa ir riebalais aptaškyta orkaitė. Pradūrimas nėra vien ritualas – tai būtinas techninis veiksmas, padedantis dešrelėms atlaikyti staigų temperatūros pokytį.

Mėsoje ir lašiniuose yra drėgmės, kuri kaitinama virsta garais. Kadangi natūralus apvalkalas gana tankus, garams dažnai nėra kur pasišalinti, todėl slėgis ima stipriai spausti apvalkalą iš vidaus. Be to, prikimšant į vidų beveik neišvengiamai patenka ir oro burbuliukų. Kepant oras plečiasi, susidaro „kišenės“, kurios galiausiai praplėšia apvalkalą silpniausioje vietoje.

Jei dešrelė neturi mažų skylučių, apvalkalas plyšta ne tvarkingai, o staiga, kartu išleidžiant sultis. Tuomet mėsa trumpai tarsi „verda“ savo sultyse, o po to greitai sausėja, nes riebalai ir sultys išbėga pro plyšį.

Pradurti geriausia plonu dantų krapštuku arba įprasta adata. Šakutė tam netinka – tai per grubus įrankis, galintis padaryti per dideles skyles, per kurias ištekės ne tik riebalai, bet ir skonis.