Istorinis sugrįžimas iš Mėnulio: „Artemis II“ įgula saugiai nusileido po rekordus pagerinusios misijos

Hjustonas (AP) – keturi „Artemis II“ misijos astronautai penktadienį sugrįžo iš skrydžio prie Mėnulio ir Ramiajame vandenyne nusileido su kapsule, užbaigdami pirmą žmonijos kelionę prie Mėnulio po daugiau nei pusės amžiaus pertraukos.

Komandai tai tapo triumfu: jų rekordus pagerinęs praskridimas pro Mėnulį atskleidė dideles nematomos Mėnulio pusės teritorijas, o taip pat leido išvysti visišką Saulės užtemimą.

Misijai vadovavo Reid Wiseman, pilotavo Victor Glover. Kartu skrido Christina Koch ir Kanados astronautas Jeremy Hansen. Į atmosferą kapsulė įskriejo skriejant Mačo 33 greičiu – tai yra 33 kartus greičiau už garso greitį. Toks greitis nebuvo pasiektas nuo „NASA“ „Apollo“ programos laikų. „Orion“ kapsulė, pavadinta Integrity, nusileidimą atliko autopilotu.

Misijos valdymo centre įtampa augo, kai kapsulę apgaubė įkaitusi plazma ir prasidėjo planuotas ryšio nutrūkimas. Didžiausias dėmesys buvo sutelktas į šiluminį skydą, kuris turėjo atlaikyti tūkstančių laipsnių temperatūrą. Per vienintelį ankstesnį bandomąjį skrydį 2022 metais, kai kapsulėje nebuvo žmonių, skydo paviršius grįžo smarkiai apdegęs ir nelygus.

Pagrindinis skrydžio vadovas Jeffas Radiganas pripažino tikėjęsis pajusti „iracionalią baimę“, ypač per šešias minutes trukusį ryšio nutrūkimą, kuris baigėsi parašiutų išsiskleidimu.

Prie San Diego krantų įgula buvo laukiama gelbėjimo laive USS John P. Murtha, taip pat budėjo kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai. Paskutinį kartą „NASA“ ir JAV Gynybos departamentas kartu užtikrino Mėnulio misijos įgulos sugrįžimą 1972 metais, per „Apollo 17“.

Skaičiuota, kad „Artemis II“ į Žemę grįš maždaug 11 025 metrų per sekundę greičiu (apie 39 668 km/val.), prieš nusileidimą sulėtėdama iki maždaug 30 km/val.

„Tobulas nusileidimas tiesiai į taikinį“, – pranešė Misijos valdymo centro atstovas Robas Navias.

Misija buvo pradėta balandžio 1 dieną, startuojant iš Floridos. Skrydis tapo svarbiu „NASA“ sugrįžimo prie Mėnulio etapu ir vienu iš žingsnių kuriant tvarią infrastruktūrą būsimai bazei.

„Artemis II“ į Mėnulį nenusileido ir jo neapskrido orbita. Vis dėlto misija pagerino „Apollo 13“ atstumo rekordą – įgula nuo Žemės nutolo iki 406 771 kilometro, tai yra toliausiai, kur kada nors buvo nukeliavę žmonės.

Vienu emocingiausių misijos momentų tapo įgulos prašymas leisti pavadinti du kraterius savo erdvėlaivio vardu ir R. Wisemano velionės žmonos Carroll vardu.

Per rekordinį praskridimą pirmadienį astronautai fiksavo vaizdus iš Mėnulio nematomos pusės ir stebėjo visišką Saulės užtemimą. Pasak V. Gloverio, būtent užtemimas „tiesiog pritrenkė“ visus.

Įspūdį paliko ir nuotraukos, kuriose matomas Žemės „nusileidimas“ už pilko Mėnulio horizonto – vaizdas, priminęs 1968 metais „Apollo 8“ užfiksuotą garsųjį Žemės patekėjimą.

R. Radiganas prieš nusileidimą sakė, kad tokios akimirkos skatina grįžti vėl ir vėl: „Tai pirmoji iš daugelio kelionių, ir mes turime tęsti, nes dar tiek daug galima sužinoti apie Mėnulį.“

Misija sulaukė didelio pasaulinio dėmesio, taip pat viešų sveikinimų iš žinomų politikos ir pramogų pasaulio atstovų.

Vis dėlto beveik 10 dienų trukęs skrydis neapsiėjo be techninių problemų. Sklido pranešimai apie vožtuvų sutrikimus geriamojo vandens ir kuro sistemose, o daugiausiai dėmesio sulaukė nuolat stringantis tualetas, tačiau astronautai situaciją priėmė ramiai.

„Negalime tyrinėti toliau, jei nedarysime kai kurių nepatogių dalykų, jei neaukosime, jei nerizikuosime – ir visa tai verta“, – sakė C. Koch.

J. Hansenas pridūrė, kad galutinis bandymas visada vyksta kosmose: „Žemėje daug ką ištestuoji, bet paskutinis egzaminas – kai šią įrangą iškeli į kosmosą, ir tai būna rimtas iššūkis.“

Atnaujintos „Artemis“ programos planuose – tolesnės misijos. Kitais metais „Artemis III“ turėtų treniruotis prijungiant kapsulę prie nusileidimo modulio (ar modulių) orbitoje aplink Žemę. „Artemis IV“ tikslas – 2028 metais išlaipinti dviejų astronautų įgulą netoli Mėnulio pietų ašigalio.

R. Wisemanas teigė, kad jų įgula jautė pareigą ateities misijoms, tačiau kartu norėjo, kad pasaulis bent akimirkai sustotų: „Mes nuoširdžiai tikėjomės, kad nors trumpam pasaulis sustos ir prisimins, jog tai – graži planeta ir labai ypatinga vieta visatoje, todėl turėtume branginti tai, ką gavome.“