NASA tyrimas suklaidino tūkstančius: kiek kambarių augalų reikėtų, kad valytų orą?

Teiginys, kad kambariniai augalai namuose efektyviai valo orą, dažnai remiamas NASA užsakytu 1989 metų tyrimu. Jis buvo atliktas ne butams ar biurams, o uždaroms, sandarioms erdvėms, kokių reikėtų kosminėse stotyse.

Tyrime augalai laikyti kontroliuojamose kamerose, kur stebėta, kaip mažėja lakiųjų organinių junginių koncentracijos. Tai tokios medžiagos kaip benzenas, trichloretilenas ar formaldehidas, kurios gali išsiskirti iš apdailos, baldų ar buitinės chemijos.

Kodėl namuose efektas menkas?

Didžiausias skirtumas tarp laboratorijos ir realių namų yra oro apykaita. Būstuose oras nuolat keičiasi per vėdinimą, langus, pastato nesandarumus, todėl teršalai praskiedžiami ir pasišalina daug greičiau nei sandarioje kameroje.

2019 metais publikuoti skaičiavimai parodė, kad norint augalais pasiekti panašų poveikį kaip įprasta pastato oro apykaita, teoriškai reikėtų nuo 10 iki 1 000 augalų vienam kvadratiniam metrui. Tai praktiškai neįmanoma daugumoje būstų.

Be to, namuose tarša dažniausiai nėra vienkartinė. Teršalai gali atsirasti nuolat ar bangomis dėl maisto gaminimo, valymo priemonių, žvakių ar smilkalų, šildymo, taip pat iš lauko patenkančios taršos.

Ką rekomenduoja specialistai?

Patikimiausios rekomendacijos pirmiausia siūlo mažinti taršos šaltinius: rinktis mažiau intensyvaus kvapo priemones, vengti aerozolių, pasirūpinti, kad patalpose nebūtų drėgmės ir pelėsio židinių. Jei problema susijusi su statinio defektais ar drėgme, vien augalais jos neišspręsite.

Antras žingsnis yra vėdinimas ir filtravimas. Kai lauko oro kokybė tinkama, padeda dažnesnis trumpas vėdinimas, taip pat virtuvės ir vonios ventiliatoriai, išvedantys orą į lauką.

Jei reikia papildomos pagalbos, efektyviausi namuose paprastai būna ne augalai, o oro valytuvai su HEPA filtrais, skirti dalelėms, pavyzdžiui, dulkėms, žiedadulkėms ar dūmams. Kvapams ir daliai dujinių teršalų dažniau pasirenkami sprendimai su aktyvintos anglies filtrais, nors ir jie nepašalina visų teršalų.

Vis dėlto kambariniai augalai nėra beverčiai. Jie gali prisidėti prie geresnės savijautos, vizualinio komforto ir jaukesnės aplinkos, tačiau jų nereikėtų pristatyti kaip patikimo būdo spręsti rimtas patalpų oro kokybės problemas.