Farmacijos ekspertė Snežana Agatnovič-Kuštrin papasakojo, kaip melisų, levandų, šalavijų ir rozmarinų eteriniai aliejai veikia Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenis panašiai kaip vaistiniai preparatai: jie gali sumažinti nerimą, raminti ir net pagerinti pažintines funkcijas.
Ko gero, kiekvienas iš mūsų yra patyręs stulbinančią kvapų galią sugrąžinti į praeitį ir pažadinti seniai išgyventas emocijas. Šviežiai keptų sūrio pyragėlių kvapas primena vaikystę ir močiutę, o seniai naudotų kvepalų aromatas nukelia į laikus, kai jausmai atrodė praėję visam laikui. Mokslininkai nusprendė pasitelkti šią kvapų magiją ir panaudoti ją praktinei naudai.
Pipirmėtė – alternatyva vaistams?
Farmacinės ir toksikologinės chemijos profesorė Snežana Agatnovič-Kuštrin pristatė tyrimo, skirto eterinių aliejų poveikiui pacientams, sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis, rezultatus. Darbas publikuotas moksliniame žurnale „Discover“. Jame teigiama, kad notrelinių (Lamiaceae, lūpažiedžių) šeimos augalai gali padėti kovoti su demencija ir ateityje, atlikus klinikinius tyrimus, užimti vietą greta vaistinių preparatų.
Visų pirma kalbama apie tokių augalų eterinius aliejus kaip pipirmėtė, melisa, levanda, rozmarinas, šalavijas, bazilikas, raudonėlis ir čiobrelis. Agatnovič-Kuštrin nuomone, jų poveikis yra panašus į vaisto donepezilio, acetilcholinesterazės inhibitoriaus, vartojamo Alzheimerio ligai gydyti, veikimą.
Pagal vieną iš mokslininkų hipotezių ši neurodegeneracinė liga išsivysto dėl acetilcholino trūkumo smegenyse. Acetilcholinas yra itin svarbi medžiaga, dalyvaujanti atminties ir mokymosi procesuose. Šį junginį gali skaidyti fermentas acetilcholinesterazė, todėl gydytojai skiria ją blokuojančius preparatus, pavyzdžiui, donepezilį.
Terpenoidų galimybės
Eteriniuose aliejuose gausu terpenų ir terpenoidų – natūralių organinių junginių, kurie per nosies gleivinę ar odą patenka į kraują ir sugeba įveikti hematoencefalinį barjerą. Jie slopina (inhibuoja) acetilcholinesterazę, todėl didėja acetilcholino kiekis smegenyse.
„Taip aromaterapija, naudojant notrelinių šeimos augalų eterinius aliejus, lėtina pažintinių sutrikimų progresavimą ir gerina Alzheimerio liga bei demencija sergančių pacientų gyvenimo kokybę“, – pabrėžia Agatnovič-Kuštrin. Teigiami rezultatai gauti tiek in vitro, tiek in vivo tyrimuose. Darbas tęsiamas, tačiau jau dabar rezultatai atrodo daug žadantys. Galima tvirtai teigti, kad daliai pacientų pavyko palengvinti būklę taikant aromaterapiją.
„Eteriniai aliejai negali visiškai išgydyti sergančiojo, tačiau gali žymiai pagerinti jo būklę, – pažymėjo profesorė. – Be to, tyrimų duomenimis, eteriniai aliejai gali būti naudingi ir gydant kitas neurologines bei įvairias somatines ligas.“
Šiuo metu mokslininkų grupės įvairiose šalyse ieško eterinių aliejų, galinčių padėti sergant demencija. Aromaterapija, naudojant levandų, citrinų, apelsinų, ferulogio (Ferulago angulata), eukaliptų ir kiparisų aliejus, parodė gerų rezultatų.
Snežana Agatnovič-Kuštrin jau daugelį metų atlieka panašius tyrimus. Pagal jos surinktus duomenis, terpenoidai gali sąveikauti su įvairiais smegenų receptoriais, tokiais kaip gama-aminosviesto rūgšties (GABA) ir serotonino receptoriai, ir taip mažinti kortizolio gamybą. Tai padeda pacientams nusiraminti, sumažina nervinę įtampą, palengvina nerimą ir pagerina bendrą nuotaiką.
Taigi eteriniai aliejai pasižymi ir ryškiu profilaktiniu poveikiu, nes gerai žinoma, kad depresija ir lėtinis stresas gali žymiai padidinti demencijos ir Alzheimerio ligos išsivystymo riziką ateityje.
