Vėliau gali būti per vėlu: vienas pigus vitaminas saugo smegenis nuo Alzheimerio ligos

Naujas tyrimas atskleidė galimą ryšį tarp vitamino D kiekio vidutiniame amžiuje ir toksinių tau baltymo sankaupų, kurios kaupiasi Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse.

Išanalizavus 793 suaugusiųjų kraujo mėginius ir smegenų vaizdinimo tyrimus paaiškėjo: kuo didesnė vitamino D koncentracija buvo žmogaus organizme vidutiniame amžiuje, tuo mažiau tau baltymo raizginių jam paprastai nustatyta po daugelio metų.

Tyrimą atliko tarptautinė mokslininkų komanda. Nors šie duomenys neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio, jie rodo reikšmingą sąsają, kurią verta tirti toliau.

„Šie rezultatai leidžia manyti, kad didesnis vitamino D kiekis vidutiniame amžiuje gali suteikti apsaugą nuo tau sankaupų susidarymo smegenyse, o mažas vitamino D kiekis potencialiai gali būti rizikos veiksnys, kurį įmanoma koreguoti ir gydyti, taip mažinant demencijos riziką“, – teigė neurologijos mokslininkas Martin David Mulligan iš Golvėjaus universiteto Airijoje.

„Žinoma, šiuos rezultatus būtina papildomai patikrinti kitais tyrimais.“

Tyrimo dalyviams vitaminas D buvo išmatuotas vieną kartą – pradinio įvertinimo metu, kai jų amžiaus vidurkis siekė 39 metus. Smegenų skenavimai, atlikti vidutiniškai po 16 metų, buvo panaudoti įvertinti tau ir amiloido beta (kito su Alzheimerio liga glaudžiai siejamo baltymo) lygius.

Svarbu pažymėti, kad tyrime nebuvo vertinamos demencijos diagnozės. Vaizdinimo metu nė vienas iš dalyvių nesirgo Alzheimerio liga, tačiau nenormalus tau ir amiloido beta elgesys buvo laikomas ankstyvu, ikiklinikiniu Alzheimerio tipo smegenų pokyčių rodikliu.

Nei tau, nei amiloidas beta savaime nėra „blogi“ baltymai – jie reikalingi normaliai smegenų veiklai. Žala prasideda tada, kai šie baltymai ima kauptis ir trikdyti neuronų veiklą: nyksta smegenų ląstelės, sutrinka jų tarpusavio komunikacija.

Nors ryšio tarp vitamino D ir amiloido beta mokslininkai nenustatė, sąsaja tarp vitamino D ir tau baltymo tapo akivaizdi. Ji buvo matoma tiek vertinant visų smegenų vaizdą, tiek atskiruose regionuose, kurie, kaip žinoma, pažeidžiami pačiose ankstyviausiose Alzheimerio stadijose.

„Kiek mums žinoma, anksčiau nebuvo tyrimų, vertinusių ryšį tarp vitamino D koncentracijos kraujo serume ir ikiklinikinės demencijos neurovaizdinimo žymenų“, – rašoma mokslininkų publikuotame straipsnyje.

Autoriai taip pat pabrėžia, kad didesnės vitamino D dozės ir (arba) ilgesnis papildų vartojimas jaunesniems, kognityviai sveikiems žmonėms teoriškai galėtų būti naudingas, nes ankstyvuoju laikotarpiu „galimybių langas“ ligos rizikai mažinti yra didesnis. Vis dėlto tokias prielaidas būtina patvirtinti klinikiniais tyrimais.

Ankstesni moksliniai darbai vitaminą D siejo su įvairiomis sveikatos naudomis ir galima apsauga nuo demencijos. Šis tyrimas papildo vaizdą, nes pateikia ryšį su tau baltymu, kuris laikomas vienu ankstyviausių požymių, kad smegenyse gali prasidėti nepageidaujami procesai. Kol kas neaišku, ar tau raizginiai yra pagrindinė ligos priežastis, ar labiau pasekmė, tačiau jų reikšmė Alzheimerio tyrimuose išlieka labai svarbi.

Mokslininkai primena ir ankstesnius duomenis, rodančius, kad vitaminas D gali palankiai veikti smegenų imuninės sistemos reguliavimą. Tuo tarpu vitamino D stoka kai kuriuose eksperimentiniuose modeliuose buvo siejama su netinkamu tau baltymų funkcionavimu.

Alzheimerio ligos riziką lemia daug veiksnių: baltymų sankaupos, genetika ir kiti biologiniai bei gyvenimo būdo aspektai. Tačiau šis tyrimas leidžia svarstyti, kad dalį rizikos galėtų padėti sumažinti pakankamas vitamino D kiekis organizme.

Vis dėlto, norint tvirčiau atsakyti, ar vitaminas D iš tiesų mažina demencijos riziką, reikės ilgalaikių stebėjimų, kurie dešimtmečiais fiksuotų vitamino D vartojimą ir aiškiai sietų duomenis su demencijos diagnozėmis.

„Šie rezultatai yra viltingi, nes jie rodo ryšį tarp didesnio vitamino D kiekio ankstyvajame vidutiniame amžiuje ir mažesnės tau sankaupų naštos vidutiniškai po 16 metų“, – sakė M. D. Mulligan.

„Vidutinis amžius – tai laikotarpis, kai rizikos veiksnių koregavimas gali turėti didesnį poveikį.“

Tyrimas publikuotas žurnale „Neurology Open Access“.