Archeologai, vykdantys kasinėjimus prie Novae gyvenvietės dabartinės Bulgarijos teritorijoje, padarė reikšmingą atradimą, atskleidžiantį naujų faktų apie Romos imperijos legionierių gyvenimą prie apatinio Dunojaus sienos. Tyrimai pradėti po to, kai vietos gyventojas pastebėjo, jog vėjo išverstas medis jo žemėje atidengė senovinių kapų liekanas.
Šis atsitiktinis atradimas paskatino platesnius archeologinius tyrimus. Kasinėjimų metu buvo aptiktas visas kapinyno kompleksas, kuriame rasti kapai ir užrašų fragmentai, iki šiol nežinoti istorikams.
Vakarinėje buvusios legionų stovyklos dalyje archeologai nustatė penkias skirtingos konstrukcijos laidojimo struktūras. Didžiausią susidomėjimą sukėlė fragmentiškai išlikusi centuriono Gajaus Valerijaus Verekundo antkapinė plokštė.
Šis karininkas buvo aukšto rango pareigūnas, tarnavęs „Legio I Italica“ legione. Iš dalies išlikusi plokštė buvo antriniu būdu įmūryta į vieną iš vėlesnių kapų, tačiau joje vis dar matomas lotyniškas užrašas, kuriame minimas karininko vardas ir jo ryšiai su legionu.
Svarbi šio radinio detalė – antkapis rastas ne pirminėje vietoje. Jis buvo panaudotas kaip statybinė medžiaga vėlesniame kape, o tai rodo, kad senesni paminklai jau senovėje buvo ardomi ir naudojami pakartotinai.
Archeologai aptiko ir daugiau įrašytų akmens fragmentų. Tarp jų – epitafija moteriai, apibūdintai kaip „doriausia sesuo“, taip pat antkapinė plokštė, skirta veteranui Markui Marijui Patrui, kilusiam iš Mažosios Azijos.
Šie radiniai leidžia geriau suprasti ne tik konkrečių žmonių gyvenimo istorijas, bet ir to meto laidojimo papročius. Panašu, kad kapinynai buvo ardomi ir pernaudojami gana anksti, o net aukšto statuso asmenų kapai ilgainiui nebuvo laikomi neliečiamais.
Atradimas taip pat papildo žinias apie „Legio I Italica“ – elitinį Romos legioną, kuris nuo I amžiaus vidurio buvo dislokuotas Novae vietovėje. Šis legionas atliko svarbų vaidmenį saugant strategiškai reikšmingą Dunojaus sienos ruožą.
Kasinėjimų metu rasta ir mažiau pastebimų, tačiau ne mažiau vertingų artefaktų. Archeologai aptiko kaulų fragmentų, įrankių dalių ir smulkių kasdienio gyvenimo daiktų.
Šie radiniai bus toliau tiriami antropologiniais ir archeologiniais metodais. Mokslininkai tikisi, kad lotyniškų įrašų analizė ir papildomi tyrimai padės atskleisti daugiau detalių apie čia gyvenusių ir palaidotų žmonių kilmę, gyvenimo aplinkybes ir socialinį statusą.
Daugiau kaip prieš du tūkstančius metų akmenyje iškalti vardai ir užrašai šiandien tampa svarbiu istorijos šaltiniu. Jie leidžia geriau pažinti Romos imperijos pasaulį ir jos karių kasdienybę pasienio provincijose.
