Jau seniai buvo žinoma, kad klausos sutrikimai gali pereiti į demenciją. Tačiau kaip tiksliai tai vyksta? Kinijos mokslininkams pagaliau pavyko rasti atsakymą.
Klausos sutrikimai nėra tik kasdienis nepatogumas, mažinantis gyvenimo kokybę, sukeliantis socialinę izoliaciją ar net depresiją. Įrodyta: kuo prasčiau žmogus girdi, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys demencija.
Presbiakūzė – taip vadinama dažna su amžiumi susijusio klausos praradimo forma – apsunkina kalbos atpažinimą. Dėl to smegenys nebegauna aiškių garso signalų, ima atrofuotis už informacijos apdorojimą atsakingi regionai, silpnėja atmintis.
Tačiau kaip tiksliai klausos praradimas susijęs su demencija? Kokie mechanizmai slypi už šio ryšio? Ilgą laiką mokslas negalėjo to aiškiai paaiškinti, todėl šią mįslę nusprendė įminti Kinijos tyrėjai.
„Tiangong“ universiteto ir Šanduno provincijos ligoninės mokslininkai atskleidė neurobiologinį ryšį tarp presbiakūzės ir kognityvinių sutrikimų. Paaiškėjo, kad keturi smegenų regionai – putamenas ir fusiforminė vingis (dalyvaujantys garso ir kalbos apdorojime), taip pat precuneus žievė ir vidurinė viršutinė priekinė sritis (svarbios informacijai įsiminti ir sprendimams priimti) – vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems klausos sutrikimų, tampa mažiau susiję su smegenų funkciniais tinklai
Savo tyrime autoriai įvertino 55 savanorių, sergančių presbiakūze, ir 55 sveikų kontrolinės grupės dalyvių kognitybinius gebėjimus, taip pat klausos slenksčius ir kalbos atpažinimo slenksčius. Pasitelkę magnetinio rezonanso tomografiją, jie ištyrė pagrindinių smegenų sričių, esant ramybės būsenai, neuronų aktyvumą ir pilkosios medžiagos tūrį.
Kaip nurodoma žurnale „eNeuro“ paskelbtame tyrime, presbiakūze sergančių pacientų grupėje reikšmingai pakito neuronų aktyvumas ir sumažėjo pilkosios medžiagos tūris. Šie pokyčiai buvo susiję su padidėjusiais klausos slenksčiais ir reakcijos laiku, taip pat su prastesniais rezultatais kognityvinio vertinimo testuose.
Biologijos mokslų daktarė Ana Baranova paaiškino: „Paaiškėjo, kad smegenys nuolat ‚klausosi‘, stengdamasis išskirti prislopintą kalbą, ir dėl to tampa perkrautos. Nuolatinis aktyvumas, kaip paaiškėjo, nėra palankus bendrai tų smegenų sričių būklei – jos dirba iki išsekimo. Perkrauti regionai mažėja, ir tai stumia klausą praradusį žmogų Alzheimerio ligos link.“
Todėl klausos aparatų naudojimą galima oficialiai laikyti viena iš demencijos profilaktikos priemonių, kaip ir akinių nešiojimą. Medicinos leidinys „JAMA Ophthalmology“ nurodo, kad žmonių, kurių regėjimas susilpnėjęs ir nėra koreguojamas, smegenys gauna mažiau informacijos, o tai taip pat gali prisidėti prie demencijos vystymosi.
