Didžiajame Barjeriniame rife aptikta, kaip manoma, didžiausia iki šiol pasaulyje užfiksuota koralų kolonija. Šį išskirtinį atradimą padarė ne profesionalių mokslininkų ekspedicija, o motinos ir dukters komanda – patyrusios narės, dalyvavusios pilietinėje iniciatyvoje.
Milžiniška struktūra priklauso rūšiai Pavona clavus, dar vadinamai „dramblių oda“ dėl raukšlėtos, plokštelėmis suskirstytos tekstūros. Kolonija rasta netoli Kernso, Kvinslande. Jos ilgis siekia apie 364 metrus – maždaug tiek, kiek profesionali futbolo aikštė, o bendras plotas viršija 4000 kvadratinių metrų.
Atradimo autorės – 35 metų nardymo patirtį turinti Jan Pope ir jos dukra Sophie Kalkowski-Pope, dirbanti jūrinių operacijų koordinatore gamtosaugos organizacijoje „Citizens of the Reef“. Jos dalyvavo Didžiojo rifo surašyme – didelio masto pilietiniame projekte, kuriame daugiau nei 100 laivų komandos dokumentuoja 2300 kilometrų ilgio rifo sistemą.
Jan Pope pirmoji pastebėjo neįprastą darinį dar praėjusių metų pabaigoje. Ji apibūdino jį kaip siurrealų povandeninį kraštovaizdį, primenantį banguojančią pievą. Sophie pasakojo, kad vos panėrusi suprato, jog mato kažką išskirtinio masto – norint nufilmuoti visą J raidės formos koloniją nuo vieno galo iki kito, prireikė nepertraukiamo trijų minučių vaizdo įrašo.
Kolonijos mastas buvo patvirtintas atliekant rankinius povandeninius matavimus ir naudojant aukštos raiškos vaizdus iš vandens paviršiaus. Remdamiesi šiais duomenimis, Kvinslando technologijos universiteto inžinieriai sukūrė detalų 3D modelį. Tai leis ateityje grįžti ir tiksliai įvertinti, kaip kolonija kinta laikui bėgant.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad būtini papildomi genetiniai tyrimai. Tik jie gali galutinai patvirtinti, ar tai iš tiesų vienas milžiniškas organizmas, ar kelių per šimtmečius susiliejusių kolonijų kompleksas.
Atradimas ypač reikšmingas atsižvelgiant į dabartinę rifų būklę. Dėl kylančios vandenynų temperatūros nuo 2023 metų pasaulyje fiksuojami masinio koralų išbaltavimo reiškiniai, paveikę daugiau nei 80 procentų rifų. Tačiau ši kolonija atrodo sveika ir gyvybinga.
Ekspertai mano, kad jos išlikimą galėjo lemti palankios vietos sąlygos – stiprios potvynių ir atoslūgių srovės, atnešančios vėsesnį vandenį, bei natūrali apsauga nuo ciklonų. Tokios atsparumo „karštosios vietos“ yra itin svarbios, nes sveikos kolonijos gali tapti lervų šaltiniu aplinkiniams pažeistiems rifams atkurti.
Šis atradimas taip pat pabrėžia pilietinio mokslo svarbą. Technologijos, 3D modeliavimas, dirbtiniu intelektu paremta analizė ir visuomenės įsitraukimas leidžia stebėti ir dokumentuoti jūrų ekosistemas iki šiol neregėtu mastu. Siekdami apsaugoti koloniją nuo galimos žalos, mokslininkai jos tikslių koordinačių neviešina.
