Didžiausia grėsmė slypi jūros dugne: nematomas pavojus naikina žuvis ir gąsdina žvejus
Jūrų tarša Viduržemio jūroje ir Atlante pasiekia nerimą keliančius mastus, o mokslininkai įspėja: didžiausia grėsmė slypi ne paviršiuje, o dugne.
Jūros dugne randama įvairiausių šiukšlių, tačiau ypač pavojinga tarša laikomi vadinamieji vaiduokliai – pamesti arba tyčia palikti žvejybos įrankiai. Tai tinklai, valai ir gaudyklės, kurie, likę vandenyje, dar ilgai „žvejoja“ toliau.
Tokie įrankiai gaudo ir žaloją jūrų gyvūniją, o kai kuriose vietose pamažu formuoja savotišką „įrangos kapinyną“, pavojingą net patiems žvejams.
„Žvejybos tinklai gali kelti saugumo problemų laivams“, – „Euronews“ sakė žvejas Juanas Pablo Pérezas iš Póvoa de Varzim apylinkių netoli Porto.
Spręsti šią problemą siekia Europos Sąjungos finansuojamas projektas „NETTAG+“, subūręs mokslininkus, inžinierius ir žvejus. Jo tikslas – užkirsti kelią įrankių praradimui ir padėti susigrąžinti jau prarastą įrangą, taip mažinant žalą jūrų ekosistemoms.
Viena iš krypčių – technologinė. Projekte kuriamos akustinės žymos su unikaliu identifikatoriumi, kurios tvirtinamos prie žvejybos tinklų. Jos leidžia įrankius sekti mobiliojoje programėlėje net ir iš didesnio nei 2 kilometrų atstumo.
„Tai akustinė lokalizavimo sistema: nedideli įrenginiai tvirtinami prie tinklo ar kitos įrangos, o jei ji lieka jūros dugne, aš iš paviršiaus, naudodamas garsinį ryšį, galiu paklausti, kur yra pamestas tinklas, ir jį rasti“, – aiškino Alfredo Martinsas, „Sistemų ir kompiuterių inžinerijos, technologijų ir mokslo instituto“ (INESC TEC) tyrėjas ir Porto aukštosios inžinerijos mokyklos profesorius.
Įrankiams, kurie jau seniai pradingę gelmėse, pasitelkiama robotinė sistema IRIS. Ji sonarais aptinka pamestą žvejybos įrangą, sudaro dugno žemėlapius ir taip prisideda prie saugesnių bei efektyvesnių paieškos ir iškėlimo operacijų.
„Iš esmės robotas yra transporto priemonė, kurią galiu nusiųsti į konkrečią vietą ir pavesti atlikti tam tikro sudėtingumo užduotį“, – sakė A. Martinsas.
Žvejai – svarbiausi sąjungininkai
Projekte pabrėžiama, kad žvejų vaidmuo yra esminis tiek prevencijoje, tiek testuojant technologinius sprendimus realiomis sąlygomis.
„Žvejai dalyvauja ne tik pirmoje projekto dalyje – prevencijoje, šiukšlių surinkime ir vandenyno sveikatos palaikyme. Jie taip pat įsitraukia į technologinius sprendimus“, – „Euronews“ teigė A. Martinsas.
„NETTAG+“ komanda išbando sukurtas technologijas su žvejais skirtingomis jūros sąlygomis, naudodama įvairių tipų žvejybos įrankius.
„Žvejai nori aktyviai prisidėti sprendžiant jūrų šiukšlių problemą, nes būtent jie pirmieji su ja susiduria ir pirmieji pajunta pasekmes“, – „Euronews“ sakė Sandra Ramos, „Tarpdisciplininio jūrų ir aplinkos tyrimų centro“ (CIIMAR) tyrėja.
„Todėl jų dalyvavimas toks svarbus: jie nėra tik suinteresuota pusė – jie yra projekto partneriai. Jų atvirumas nuo pat pradžių, kai planavome sprendimus, net ir pačius technologiškiausius, rodo, kad sektoriui rūpi padėti išspręsti problemą, kuri juos taip stipriai vargina“, – pridūrė ji.
Be technologinių priemonių, dalis kurių jau komercializuojama, projekte parengtas ir valdymo bei politikos sprendimų rinkinys, kurį būtų galima taikyti tiek pramoninėje, tiek smulkiojoje žvejyboje.
Sprendimai išbandyti Póvoa de Varzim regione šiaurės Portugalijoje kartu su vietos žvejais, tačiau siekiama juos pritaikyti visos Europos mastu.
„Visi šie sprendimai, ypač rekomendacijos, perduodami ne tik Europos, bet ir nacionaliniu lygmeniu – institucijoms, kurios valdo žuvininkystę. Yra bendrų rekomendacijų, bet taip pat ir kiekvienai šaliai specifinių. Todėl visą projekto sukauptą informaciją ir žinias siunčiame atitinkamoms organizacijoms“, – aiškino tyrėja.
Projektas taip pat vertina, kokį poveikį aplinkai daro palikta žvejybos įranga kaip mikroplastikų, pavojingų cheminių medžiagų ir patogenų šaltinis.
Tikimasi, kad pažangesnės technologijos, glaudesnis bendradarbiavimas ir tvaresnė praktika leis galiausiai sumažinti vaiduokliškos žvejybos įrangos mastą jūrose.
