Ar natūrali aplinka gali atverti kelią naujiems Alzheimerio ligos gydymo būdams? Naujas tyrimas, atliktas su alijošiaus (Aloe vera) augalu, leido identifikuoti vieną jo sudedamąją dalį, kuri pagal prognozuojamą prisijungimo prie tam tikrų fermentų aktyvumą galėtų padėti sulėtinti dažniausios demencijos formos eigą.
Alijošius – visžalis sultingas augalas, seniai vertinamas dėl savo gydomųjų savybių. Šimtmečius jo veikliosios medžiagos buvo naudojamos odos uždegimams malšinti, virškinimui gerinti, imunitetui stiprinti ir kitiems negalavimams gydyti, nors moksliniai šių poveikių įrodymai iki šiol išlieka nevienareikšmiai.
Hassano II Kasablankos universiteto (Marokas) mokslininkai nustatė, kad alijošiaus lapuose esantis junginys beta–sitosterolis taip pat gali būti naudingas kovojant su Alzheimerio liga.
Tyrimas atliktas visiškai in silico, tai yra naudojant kompiuterinius modelius. Mokslininkai modeliavo, kaip alijošiaus junginiai galėtų sąveikauti su fermentais, kurie, kaip manoma, dalyvauja Alzheimerio ligos vystymesi. Nors darbas neapėmė laboratorinių eksperimentų ar klinikinių tyrimų su žmonėmis, jis pateikia svarbią atspirties tašką ir parodo potencialias gydymo kryptis, vertas tolesnio nagrinėjimo.
„Mūsų rezultatai rodo, kad vienas iš alijošiaus junginių – beta–sitosterolis – pasižymi didelėmis prisijungimo (sąveikos) afiniteto reikšmėmis ir geru stabilumu, todėl jis yra perspektyvus kandidatas tolimesnei vaistų kūrimo plėtrai“, – teigia chemikė Meriem Khedraoui.
Tiek stiprus junginio prisijungimas prie taikinių, tiek jo stabilumas yra svarbūs veiksniai, tačiau ši istorija prasideda nuo acetilcholino. Tai cheminis neuromediatorius, padedantis mums mokytis ir įsiminti informaciją. Alzheimerio liga sergančių žmonių smegenyse acetilcholino kiekis dažnai būna mažesnis nei įprastai.
Dėl šios priežasties mokslininkų dėmesys anksčiau buvo nukreiptas į fermentus acetilcholinesterazę (AChE) ir butirilcholinesterazę (BChE), kurie skaido acetilcholiną. Logiška manyti, kad šių fermentų slopinimas galėtų padėti palengvinti Alzheimerio ligos simptomus.
Tuo ir rėmėsi naujasis tyrimas: komanda analizavo 11 skirtingų alijošiaus sudedamųjų dalių. Turint omenyje augalo siejamas gydomąsias savybes, buvo nuspręsta detaliau įvertinti jo veikliųjų medžiagų potencialą.
Pirmiausia buvo apskaičiuotos jungimosi (prisijungimo) afiniteto reikšmės, siekiant įvertinti, kaip gerai šie junginiai galėtų prisijungti prie AChE ir BChE ir taip galimai slopinti šių fermentų gebėjimą skaidyti acetilcholiną. Beta–sitosterolis surinko aukščiausius balus tiek jungdamasis prie AChE, tiek prie BChE.
Vėliau tyrėjai įvertino, kaip beta–sitosterolis teoriškai galėtų veikti vaisto pavidalu. Tai atlikta pasitelkus ADMET analizę (Absorbcija, Paskirstymas, Metabolizmas, Šalinimas, Toksiškumas), kuri leidžia prognozuoti, kaip potencialus vaistas sąveikaus su organizmu ir kaip bus jame apdorojamas.
Ir šioje analizėje beta–sitosterolis pasirodė gerai. Neblogus rodiklius parodė ir kitas junginys – gintaro rūgštis (succinic acid). Tyrimo autoriai daro išvadą, kad abu šie junginiai verti tolesnio tyrimo kaip galimi pagrindai kuriant naujus Alzheimerio ligos gydymo preparatus.
„Išsami analizė rodo, kad šie junginiai turi potencialo tapti saugiomis ir veiksmingomis terapinėmis medžiagomis“, – pažymi chemikas Samir Chtita.
Bet kokia tolesnė vaistų kūrimo pažanga nebus greita, ypač atsižvelgiant į tai, kad dabartiniai rezultatai paremti tik kompiuteriniais modeliavimais. Vis dėlto mokslas nuosekliai juda į priekį, identifikuodamas pagrindinius Alzheimerio ligos veikėjus – tokius kaip AChE ir BChE – ir junginius, galinčius juos paveikti.
Tyrėjai primena, kad Alzheimerio liga šiuo metu serga daugiau nei 55 milijonai žmonių visame pasaulyje, o iki 2050 metų prognozuojama net 138 milijonų atvejų, senstant pasaulio populiacijai. Ši liga dabar yra dažniausia demencijos priežastis.
Nors mokslininkai vis daugiau sužino apie tai, kokį poveikį Alzheimerio liga daro smegenims ir kokie rizikos veiksniai gali padidinti ar sumažinti jos išsivystymo tikimybę, iki šiol dar nėra iki galo aišku, kas tiksliai sukelia šią ligą ir kaip ją būtų galima visiškai išgydyti.
Alzheimerio liga yra labai sudėtinga ir daugialypė, todėl, tikėtina, ją lemia ne vienas, o daugybė veiksnių. Dėl to greičiausiai prireiks kelių skirtingų terapinių strategijų. Pastarųjų metų darbai rodo, kad tam tikri vaistai nuo aukšto kraujospūdžio bei kai kurie priešvėžiniai vaistai gali turėti teigiamą poveikį Alzheimerio ligos eigai. Dabar, prisidėjus alijošiaus junginių tyrimams, atsiveria dar viena potenciali tyrinėjimų kryptis.
„Mūsų in silico požiūris siūlo perspektyvią kryptį kuriant naujo tipo Alzheimerio ligos gydymo priemones“, – apibendrina Khedraoui.
