Alavijas – nereiklus sukulentas, kuriam dažnas laistymas dažniausiai tik kenkia. Specialistai pabrėžia, kad šį augalą paprasčiau perlaistyti nei perdžiovinti, todėl svarbiausia – ne skubėti ir stebėti žemės drėgmę.
Dažniausiai alaviją pakanka laistyti maždaug kartą per mėnesį, tačiau tik tuomet, kai substratas visiškai išdžiūsta. Laistymo dažnumas priklauso nuo aplinkos sąlygų: kuo daugiau šviesos gauna augalas, tuo greičiau džiūsta žemė ir tuo dažniau gali prireikti vandens. Žiemą laistyti reikėtų rečiau, nes dienos trumpesnės, o augimas sulėtėja.
Norint išvengti problemų, svarbu parinkti tinkamą žemę ir vazoną. Geriausiai tinka laidus, gerai drenuojamas substratas ir vazonas su skylėmis dugne. Dažnai rekomenduojami terakotiniai vazonai, nes jie padeda greičiau išgarinti drėgmės perteklių.
Patikimiausias alavijo laistymo būdas – „perliek ir išdžiovink“ principas: augalą reikia palaistyti gausiau, o po to leisti žemei visiškai išdžiūti iki kito laistymo. Galima laistyti ir per padėklą iš apačios, tačiau laistant iš viršaus paprasčiau kontroliuoti, kiek vandens iš tiesų patenka į substratą.
Didžiausia priežiūros klaida – per didelė drėgmė. Kad alavijas perlaistytas, dažniausiai išduoda suminkštėję lapai, jų gelsvumas, kartais tamsėjantys šaknų audiniai ir nuolat drėgna žemė. Tuo metu vandens trūkumą rodo plonėjantys, susiraukšlėję lapai, kurie gali pradėti džiūti pakraščiuose.
