Sprendimas įsigyti būstą retai būna spontaniškas. Dažniausiai jis bręsta metų metus – kartu su šeimos planais, finansinėmis galimybėmis ir aiškiu noru turėti savo vietą po saule. Naujausias tyrimas rodo, kad Lietuvoje ši tendencija išlieka tvirta.
„Groupinvest“ užsakymu bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa atskleidė, jog vienuolika proc. šalies gyventojų per 2026–2027 metus planuoja įsigyti būstą. Tai signalas, kad žmonės grįžta prie ilgalaikių sprendimų ir planuoja atsakingai, o ne impulsyviai.
Nuosavas būstas lietuviams vis dar yra daugiau nei kvadratiniai metrai. Tai saugumo, stabilumo ir gyvenimo krypties simbolis.
Stabilumas – svarbiausias motyvas
Tyrimo duomenimis, trisdešimt šeši proc. apklaustųjų teigė, kad nuosavas būstas jiems pirmiausia asocijuojasi su stabilumu ir saugumu. Tai rodo, jog finansinis pagrindas ir aiškumas dėl ateities išlieka esminiais veiksniais.
Kiti motyvai taip pat iškalbingi. Trisdešimt keturi proc. respondentų nurodė norą gyventi didesniame ar patogesniame būste. Dvidešimt šeši proc. mato būstą kaip investiciją, o penktadalis sprendimą sieja su šeimos kūrimu ar pagausėjimu.
Beveik aštuoniolika proc. apklaustųjų akcentavo paprastą, bet reikšmingą dalyką – norą gyventi savame, o ne nuomojamame būste. Tai patvirtina, kad sprendimas pirkti dažnai grindžiamas ilgalaikiu planavimu, o ne trumpalaikėmis rinkos aplinkybėmis.
Europos Sąjungos kontekste Lietuva išsiskiria. 2024 metais vidutiniškai šešiasdešimt aštuoni proc. europiečių gyveno nuosavame būste, o Lietuvoje šis rodiklis siekė net aštuoniasdešimt septynis proc. Tai rodo, kad būsto nuosavybė šalyje suvokiama kaip tvari gyvenimo strategija.
Rinkos aktyvumas išlieka
Sandorių statistika patvirtina, kad gyventojų planai atitinka realią rinkos dinamiką. 2025 metais Lietuvoje buvo įregistruota 132,9 tūkst. būsto pirkimo–pardavimo sandorių – šešiolika proc. daugiau nei 2024 metais.
Per pastaruosius dvejus metus įsigytų būstų skaičius siekė 247 tūkst. Tai leidžia kalbėti apie nuoseklų aktyvumą, o ne apie trumpalaikį pakilimą.
Tokie rodikliai leidžia daryti prielaidą, kad artimiausiais metais būsto rinka išliks gyvybinga, nes gyventojų lūkesčiai ir galimybės sutampa su pasiūla.
Vilnius – pagrindinis traukos centras
Ypatingą vaidmenį šiame kontekste užima Vilnius. 2025 metais sostinėje buvo įregistruota 13,2 tūkst. butų pardavimų – dvidešimt devyni proc. daugiau nei metais anksčiau. Tai rodo augančią paklausą ir stiprėjančią sostinės poziciją.
Tyrimo duomenimis, per artimiausius dvejus metus šešiolika proc. gyventojų planuoja įsigyti būstą būtent Vilniuje. Miestas išlieka pagrindiniu pasirinkimu tiek gyvenimui, tiek investicijai.
„Vilnius – sparčiausiai augantis miestas Baltijos šalyse. Matome laipsnišką aktyvėjimą, paremtą realiais pirkėjų sprendimais. Žmonės vertina vietą, infrastruktūrą, aiškius projekto terminus“, – teigia „Groupinvest“ vadovas Edvard Račevskij.
Miestas keičiasi iš vidaus
Vilnius plečiasi ne tik geografiškai. Keičiasi ir jo vidinė struktūra. Ypač brandžiuose rajonuose matoma urbanistinė transformacija, kai senesnė aplinka papildoma šiuolaikiniais projektais, žaliosiomis erdvėmis ir atnaujinta infrastruktūra.
Vienas aktyviausiai besikeičiančių mikrorajonų – Viršuliškės. Čia vystomi nauji gyvenamieji projektai, kurie palaipsniui formuoja modernesnį rajono veidą. Sutvarkyti skverai, viešosios erdvės ir patogus susisiekimas tampa svarbia kasdienio gyvenimo dalimi.
Naujų projektų plėtra dažnai orientuota į gyventojų lūkestį gyventi arčiau centro, turėti patogų susisiekimą ir subalansuotą aplinką, kur miesto dinamika dera su žaliosiomis zonomis.
Ilgalaikis pasirinkimas
Tyrimo rezultatai leidžia daryti aiškią išvadą – būsto įsigijimas Lietuvoje vis dažniau tampa apgalvotu, iš anksto suplanuotu sprendimu. Žmonės ieško ne tik sienų ir stogo, bet ir gyvenimo kokybės.
Sostinė, ypač tokie rajonai kaip Viršuliškės, tampa natūralia erdve projektams, kurie atliepia šiuos lūkesčius. O tai rodo, kad sparčiausiai augantis Baltijos šalių miestas ir toliau išliks pagrindiniu naujakurių pasirinkimu.
Vilnijantis Vilnius-meilė mano tyra❤️
Pristatė dėžučių, tad reikia ir pareklamuoti pardavimams.
Vilnius atitolo nuo Lietuvos, nes kur valdžia, ten ir pinigai. Parazitinis Lietuvos miestas.
Senamiestis labai gražus, tačiau nebetraukia. Nevažiuosiu.
Damokėkit,!!!ir tai nevažiuočiau gyvent į tą šiukšlyną….