Pinigai dingsta per akimirką: kokios naujos sukčiavimo schemos tyko pažinčių svetainėse?

Pažintys internete šiandien yra tapusios kasdienybe, tačiau bendraudami su nepažįstamais žmonėmis galime tapti ir sukčių taikiniu. Pastaruoju metu jie vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą (DI): kuria įtikinamus profilius, rašo sklandžias žinutes, net imituoja vaizdo skambučius. Kaip atpažinti šiuolaikines apgavystes ir apsaugoti ne tik savo jausmus, bet ir finansus, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.

Viskas prasideda nekaltai

Romantinis sukčiavimas nėra naujas reiškinys, tačiau šiandien jis tampa gerokai įtikinamesnis. Anot eksperto, sukčiai ne tik pasakoja gražias istorijas – jie pasitelkia technologijas, leidžiančias pažinčių platformose sukurti tikro žmogaus įspūdį.

Romantinės apgavystės dažniausiai prasideda labai nekaltai: pokalbis būna malonus, pašnekovas negaili dėmesio, todėl ryšys mezgasi greitai ir lengvai.

Sukčiai stengiasi sudaryti įspūdį, kad pašnekovas yra „tobulas sutapimas“: jis domisi tais pačiais dalykais, greitai perima bendravimo toną, kartoja jūsų žodžius ir net deklaruoja tas pačias vertybes. Tokios istorijos dažnai primena pasaką, tačiau būtent tai ir yra vienas dažniausių romantinio sukčiavimo požymių – viskas vyksta per gerai, per greitai ir per tiksliai.

Dar vienas ryškus signalas – bandymas kuo greičiau perkelti bendravimą iš pažinčių platformos į kitus kanalus, pavyzdžiui, „WhatsApp“, „Telegram“, „Signal“, „Discord“ ar el. paštą. Taip sukčiams lengviau išvengti pažinčių programėlių saugumo funkcijų ir pranešimų sistemų, o patiems išlikti anonimiškiems.

Sukčiai dažnai elgiasi labai profesionaliai: jie ne tik flirtuoja ar rodo dėmesį, bet ir nuolat renka informaciją apie jus. Pokalbio metu užduodami klausimai gali atrodyti kaip nuoširdus domėjimasis, tačiau iš tikrųjų šie duomenys vėliau panaudojami tapatybės vagystei, manipuliacijai ar spaudimui daryti.

Vos žmogui pradėjus kelti klausimus ar abejoti, sukčių elgesys dažnai pasikeičia: jie gali supykti, kaltinti nepasitikėjimu, bandyti sukelti kaltės jausmą ar kitaip emociškai spausti, siekdami atgauti kontrolę.

Naujas ginklas – dirbtinis intelektas

Sukčiai pasitelkia DI tam, kad vienu metu galėtų bendrauti su daugybe žmonių, o žinutės būtų ne tik taisyklingos, bet ir emociškai paveikios. Jei bendravimas atrodo pernelyg tobulas – žinutės visada parašytos idealiai, atsakymus gaunate labai greitai, juose gausu empatijos, tarsi žmogus visada tiksliai žinotų, ką ir kaip pasakyti, – verta suklusti.

Sukčiai gali naudoti ne tik pavogtas kitų žmonių nuotraukas, bet ir dirbtinai sukurtus vaizdus, kurie atrodo itin realistiškai. Net jei paprašote nuotraukos „čia ir dabar“, jie gali atsiųsti DI sugeneruotą atvaizdą, atrodantį kaip tikras. Tai reiškia, kad vien nuotrauka šiandien nebėra patikimas įrodymas.

Naujausia gudrybė – vaizdo skambučių klastotės („deepfake“). Pasiūlius susiskambinti, sukčiai gali trumpam imituoti tikrą žmogų, o vėliau pasiteisinti prastu ryšiu ir greitai nutraukti pokalbį. Nors skambutis trunka vos kelias dešimtis sekundžių, jis gali sukurti stiprų pasitikėjimo įspūdį.

Esame įpratę manyti, kad jei matėme pašnekovą vaizdo skambutyje, vadinasi, jis tikras. Tačiau ir tai nebėra saugumo garantija – „deepfake“ technologijos leidžia sukurti įtikinamus žmogaus vaizdo įrašus, kurie gali apgauti net budriausius.

Nors romantinis sukčiavimas prasideda nuo emocijų, jo tikslas visada labai konkretus – jūsų pinigai. Anksčiau ar vėliau atsiranda „neišvengiama problema“: reikia sumokėti už nuomą, padėti ligoninėje gulinčiam artimajam, investuoti į tariamai pelningą projektą. Dažnas prašymas – nupirkti dovanų kortelių, pavyzdžiui, „Apple“ ar kitų platformų. Tokius mokėjimus sunku atsekti, todėl sukčiai juos ypač mėgsta.

Egzistuoja ir kitokia apgavystės forma, kai sukčiai, bendraudami su auka savaites ar net mėnesius, priverčia ją įsimylėti ir tuo pat metu demonstruoja neva sėkmingą gyvenimo būdą. Įgiję pasitikėjimą, jie pasiūlo „išskirtinę“ investavimo galimybę, dažniausiai susijusią su kriptovaliutomis, ir įtikina žmogų pervesti lėšas į fiktyvias platformas. Tokiose schemose naudojami teisėti kriptovaliutų keityklų ar piniginių kanalai, tačiau pats investavimo pasiūlymas yra apgaulingas, o pervestų pinigų dažniausiai nebeįmanoma susigrąžinti.

Nuo DI apgavysčių gali apsaugoti pats DI

Nors dirbtinis intelektas keičia sukčiavimo mastą ir kokybę, svarbiausi saugumo principai nesikeičia: neskubėkite, tikrinkite informaciją ir nepasiduokite emociniam spaudimui. Paprasčiau tariant, niekada nesiųskite pinigų žmogui, kurio nesate sutikę realiame gyvenime, net jei virtualus ryšys atrodo labai artimas.

Aiškiausias apgaulės ženklas – jei „mylimasis“ prašo meluoti bankui. Jei susiduriate su tokiu prašymu, būtinai pasitarkite su draugais ar artimaisiais, pabandykite į situaciją pažvelgti kiek įmanoma blaiviau, o geriausia – iš karto nutraukite bendravimą.

Taip pat niekada neskubėkite perkelti bendravimo į kitas programėles vos po kelių žinučių, nesidalinkite asmenine informacija, kuri vėliau galėtų būti panaudota prieš jus.

Ar bendraujate su tikru žmogumi, galite pasitikrinti ir internete. Pavyzdžiui, galima patikrinti iš pašnekovo gautą tekstą ar nuotrauką naudojantis DI atpažinimo įrankiais. Vaizdo skambučių atveju atkreipkite dėmesį į smulkias detales: akių judesius, neįprastą mirksėjimą, vaizdo trūkčiojimus, mirgėjimą aplink akis, taip pat keistą apšvietimą ar šešėlius.

Jei apgaulę perpratote per vėlai, nedelsdami informuokite savo banką ir policiją. Visada verta prisiminti paprastą taisyklę: tikra simpatija neturėtų virsti prašymu pervesti pinigus.