Šokiruojantis tyrimas atskleidė tamsiąją „Instagram“ pusę: reklamos vedė į vaikų išnaudojimo tinklus

BBC žurnalistės atliktas tyrimas Indijoje atvėrė giliausią „Instagram“ šešėlį – reklamas, kurios ne tik pažeidžia platformos taisykles, bet ir, regis, padeda uždirbti iš vaikų seksualinio išnaudojimo. Šis atvejis išryškina, kaip pelno siekiantis algoritmų valdomas reklamos verslas gali tapti įrankiu nusikaltėliams.

Tyrėja susikūrė atskirą paskyrą, sekė seksualizuotą turinį kuriančias influenceres ir stebėjo, ką siūlo rekomendacijų sistema. Labai greitai jos sraute pasirodė ne tik atvira pornografija, bet ir reklamos, kuriose vaikai rodomi seksualinio išnaudojimo situacijose kartu su suaugusiaisiais.

Kaip algoritmai paverčia žiūrovą „klientu“

„Meta“ deklaruoja, kad reklamose draudžiamas nuogybių ir seksualinio turinio rodymas, tačiau realybė, kurią fiksavo žurnalistė, buvo priešinga. Reklamų tekstuose atvirai siūlyta „motinos ir sūnaus“, „tėvo ir dukters“, „brolio ir sesers“ vaizdo įrašai bei „vaiko“ ar „prievartos“ video.

Paspaudus tokią reklamą, naudotoja buvo nukreipiama į pranešimų programėlę „Telegram“, kur veikiantys botai siūlė katalogus su itin žiauriu vaikų seksualinio išnaudojimo turiniu. Dalis įrašų buvo prieinami iš karto, o už platesnį priėjimą prašyta nedidelių sumų, prilygstančių keliems eurams.

Indijos kibernetinių nusikaltimų pareigūnė Shikha Goel pabrėžė, kad toks turinys lengvai randamas skirtingose platformose, o dažniausiai pavyksta sučiupti būtent žiūrovus – paklausos pusę. Anot jos, būtent noras pirkti lemia, kad ši brutali „rinkos“ grandinė egzistuoja.

„Nerūpestinga mašina“ ir neatsakyti klausimai

Buvęs „Meta“ viceprezidentas Brianas Bolandas pasakojo, kad reklamos sistema sukurta taip, jog iš milžiniško skelbimų baseino parinktų tai, kas labiausiai patrauks dėmesį ir uždirbs pinigų. Ji nuolat stumia „šiek tiek labiau kraštutinį, labiau viliojantį“ turinį.

„Tai visiškai nerūpestinga mašina“, – sakė Bolandas, pabrėždamas, kad įmonė ilgus metus sistemingai nepakankamai investavo į saugumą, ypač už Jungtinių Valstijų ir Europos ribų. Jo teigimu, šiandien „Meta“ prioritetas – augimas ir pajamos, o skaudūs šalutiniai efektai paliekami nuošalyje.

Žurnalistė, pamačiusi reklamą su verkiančia, maždaug septynerių metų mergaite ir užrašu „ji išpakuota ir pravirkdyta dideliu ginklu“, šį skelbimą oficialiai pranešė „Meta“. Atsakymas šokiravo – reklama neva nepažeidė bendruomenės gairių ir nebuvo pašalinta.

Teisinės spragos ir raginimas veikti

Į tyrimą įsigilinęs išėjęs į pensiją Indijos Aukščiausiojo teismo teisėjas Madanas Lokuras pavadino tai nerimą keliančia ir teisine, ir moraline prasme. Jis pabrėžė, kad jokia valstybė nepripažįsta vaikų pornografijos, o kai platforma iš tokių skelbimų uždirba pinigus, ji tampa grandinės dalimi.

„Platforma negali nusiplauti rankų sakydama: mes nieko negalime padaryti. Privalote padaryti, kitaip dalyvaujate nusikalstamoje veikloje“, – sakė Lokuras. Jo nuomone, Indijoje galiojančios saugaus uosto taisyklės, saugančios platformas nuo atsakomybės už naudotojų įkeltą turinį, nebeatitinka realybės, kai kalbama apie apmokėtą reklamą.

Teisėjas įsitikinęs, kad paviešinti faktai pakankamai rimti, jog Aukščiausiasis teismas pats imtųsi iniciatyvos. Valstybė, anot jo, galėtų įpareigoti platformas šalinti tokį turinį, blokuoti kanalus ir taikyti sankcijas, jei pelnomasi iš vaikų išnaudojimo.

BBC žurnalistė kreipėsi ir į „Meta“ vadovus Indijoje, tarp jų – buvusį reklamos verslo vadovą Arūną Srinivasą, tačiau atsakymų negavo. Kol socialinių tinklų kompanijos vengia tiesiogiai kalbėti, lieka atviras klausimas: kas realiai kontroliuoja šią „nerūpestingą mašiną“ ir kas prisiims atsakomybę, kad ji nebepelnytųsi iš sunkiausių nusikaltimų vaikams.