Vairuotojai šoke: Estijos pavyzdys atskleidė, kas gali nutikti ir pas mus, šis mokestis smogtų skaudžiausiai

Kai politiniai pareiškimai tampa vis drąsesni, o klimato tikslai – vis garsesni, vairuotojams kyla logiškas klausimas: ar artėja momentas, kai už paprastą, kasdienį automobilį teks sumokėti tiek, kad norėsis tiesiog palikti jį stovėti?

Kol kas Lietuvoje panašių sprendimų išvengta, bet Estijos pavyzdys rodo, kaip greitai ir skausmingai situacija gali pasikeisti. Viskas prasidėjo nuo siekio prisitaikyti prie Vakarų – daugiau ekologijos, mažiau taršos. Bet realybė pasirodė visai kitokia.

Estijos mokestis už dyzelinį automobilį – daugiau nei pats automobilis

Nuo 2025 metų pradžios estai registruoja savo automobilius jau su papildoma sąskaita – ir ta sąskaita ne visada turi logišką pagrindą. Pavyzdžiui, už 2018 metų „Škoda Superb“ su 2 litrų dyzeliniu varikliu registracijos mokestis siekia 625 eurus, o kasmet reikia dar 165 eurų.

Už 2014 metų „Ford S-Max“ su tokia pačia variklio talpa – net 678 eurai registruojant ir 205 eurai kasmet. Ir tai – dar ne pats kraštutiniausias atvejis. Įsigyjant naują, ekonomišką „Peugeot 2008“ su vos 1,2 litro benzininiu varikliu, kurio CO₂ emisija yra žema, reikia atseikėti 832 eurus vien už registraciją.

Situacija ypač keista tiems, kurie tikėjosi paskatinimų pereinant prie mažiau taršių modelių – mokestis lieka, tik šiek tiek mažesnis. Net ir už „Kia Niro“ hibridą su vos 105 g/km emisija – 675 eurai registracijos mokestis.

Automobilių rinka – ant dugno

Estijoje toks mokestis tiesiogiai smogė rinkai. Palyginus su 2024 metais, naujų automobilių pardavimai 2025-aisiais smuko beveik perpus – parduota vos kiek daugiau nei 13 tūkstančių vienetų.

Tuo metu Lietuvoje, kur jokio panašaus mokesčio nebuvo – visiškai priešinga kryptis. Nauji automobiliai išsivažinėjo į gatves beveik 46 tūkstančių vienetų skaičiumi. Tai 39 proc. daugiau nei metais anksčiau.

Estijos žurnalistė Liina Laks sako atvirai – reforma tapo tiksinčia bomba. Ne tik dėl pačių mokesčių dydžio, bet ir dėl pažadų, kurie taip ir nebuvo įgyvendinti.

O kas laukia mūsų?

Politikai Lietuvoje taip pat kalba apie būtinybę apmokestinti transporto taršą. Tai – neišvengiama tema. Tačiau Estijos situacija rodo, kad ne viskas, kas vakarietiška, iš tiesų veikia.

Ekologiški tikslai susidūrė su paprasta logika – žmogus regionuose be automobilio tiesiog neturi pasirinkimo. Kai kurie estai, norėdami išvengti registracijos mokesčio, ėmė naudotis teisine spraga: pirkėjas tampa naudotoju, bet ne savininku. Taip išvengiama registracijos, bet sukuriama rizika – bet kokia avarija ar pažeidimas gali smogti teisiškai visai kitam žmogui.

Įmonės registruoja automobilius Lietuvoje arba Latvijoje. Kiti vis dar važinėja senais automobiliais – tol, kol šie nebesikuria. Reforma turėjo būti skirta taršai mažinti, bet praktikoje virto chaosu.

Mokestis neteisingas? Viskas priklauso nuo to, kur gyveni

Sostinėje ar didesniuose miestuose, kur yra „Bolt“, viešasis transportas ir dviračių takai – nuosavas automobilis ne visada būtinas. Bet vos išvažiavus už miesto – situacija pasikeičia. Viešasis transportas retas, darbo vietos – toli, o kelių būklė neleidžia naudoti mažučių elektromobilių.

Tokioje aplinkoje žmonės renkasi tai, kas veža – „Toyota RAV4“, visureigiai, dyzeliniai universalai. Ir būtent jie atsiduria mokesčių epicentre. Paradoksalu, bet kai kuriais atvejais mokestis viršija automobilio vertę.

Nuo pažado – iki pykčio

Vienas iš didžiausių nusivylimų Estijoje – pažadai. Prieš reformą žmonėms žadėta, kad mokestis bus sąžiningas, o surinkti pinigai bus skiriami keliams. Dabar aiškėja – viskas tiesiog ištirpsta bendrame biudžete. Niekas nekalba apie aiškią naudą.

Turtingi išgyvens – bet vidutinė šeima už miesto ribų dažnai tiesiog neturi iš ko mokėti. Ir tai kuria gilėjančią atskirtį tarp sostinės gyventojų ir provincijos.

Kaip sako pati L. Laks – žinau šeimą, kur automobilio mokestis per metus kainavo tiek, kiek jų vaiko būreliai visiems metams. O tokių pavyzdžių vis daugėja.