Staiga atšalus orams, nušalimo rizika padidėja net ir trumpai būnant lauke. Ypač pavojingas yra stiprus šaltis kartu su vėju – tokiomis sąlygomis odos pažeidimai gali atsirasti beveik be aiškaus skausmo pojūčio.
Pasak gydytojos dermatologės, šalčiui labiausiai pažeidžiamos atviros kūno sritys: nosis, skruostai, ausys ir rankų pirštai. Būtent šiose vietose kraujotaka sulėtėja greičiausiai, todėl susidaro palankios sąlygos nušalimui. Pradinėse stadijose žmogus dažnai jaučia tik lengvą dilgčiojimą ar tirpimą ir nesuvokia situacijos rimtumo.
Kodėl nušalimą lengva pražiūrėti?
Nušalimas dažnai vystosi palaipsniui. Dėl šalčio sumažėja nervinių galūnių jautrumas, todėl skausmas ar ryškesnis diskomfortas gali pasireikšti jau tada, kai audiniai yra gerokai pažeisti. Tai ypač būdinga šaltiems, vėjuotiems orams, kai organizmas labai greitai netenka šilumos.
Efektyvi apsauga nuo šalčio prasideda nuo tinkamos aprangos. Dermatologė pataria rinktis laisvesnius, kelių sluoksnių drabužius. Tarp sluoksnių susidaro oro tarpai, kurie sulaiko šilumą ir veikia tarsi termosas. Tuo tarpu aptempti drabužiai blogina kraujotaką ir padidina nušalimo riziką.
Galvos ir kaklo apsauga – ypač svarbi
Per galvą žmogus gali prarasti iki 30 % kūno šilumos. Todėl būtina dėvėti kepurę, kuri dengtų ausis, taip pat šaliką ar kaklaskarę (bafą), kuria galima pridengti apatinę veido dalį. Tai sumažina šalto oro ir vėjo poveikį odai.
Drėgmė gerokai pagreitina šilumos netekimą. Jei pirštinės ar kojinės sušlampa nuo sniego ar prakaito, nušalimas gali išsivystyti kelis kartus greičiau. Specialistė pataria visada turėti atsarginę sausų drabužių porą, ypač jei lauke planuojama būti ilgiau.
Jei pajuntamas rankų ar kojų pirštų tirpimas, būtina kuo greičiau sušildyti galūnes judesiais. Intensyvus rankų mosikavimas, pirštų lenkimas ir tiesimas ar aktyvus ėjimas skatina kraujo apytaką ir mažina nušalimo riziką.
Laikantis šių paprastų, bet svarbių taisyklių, galima gerokai sumažinti nušalimo pavojų ir išsaugoti odos sveikatą net ir esant stipriems šalčiams.
