Rodiklis, kuris vertina ne tik žmogaus ūgį ir svorį, bet ir gilesnius biologinius medžiagų apykaitos sveikatos žymenis, leidžia tiksliau nustatyti įvairių ligų riziką.
Naujo tyrimo, kurį atliko Geteborgo universiteto (Švedija) mokslininkai, duomenimis, padidėjęs metabolinis kūno masės indeksas (MetBMI) susijęs su didesne 2 tipo diabeto ir kitų su juo siejamų ligų rizika.
Pastaruoju metu įprastasis kūno masės indeksas (KMI, angl. BMI) vis dažniau vertinamas kaip gana primityvus sveikatos rodiklis. Jį nesunku apskaičiuoti – svorį padalijus iš ūgio kvadrato, – tačiau jis neatsižvelgia į svarbius veiksnius, tokius kaip riebalinio audinio pasiskirstymas organizme ar tai, kaip efektyviai organizmas paverčia maistą energija.
Mokslininkų teigimu, MetBMI gali būti tikslesnis rodiklis. Analizuodami duomenis, jie nustatė molekulinį metabolinės disfunkcijos „parašą“, atsispindintį žarnyno mikrobų gaminamuose metabolituose, kurie susidaro virškinant maistą.
„Mūsų MetBMI atskleidžia paslėptą medžiagų apykaitos sutrikimą, kuris ne visada matomas pagal skaičius svarstyklėse,“ – sako endokrinologė Rima Chakaroun iš Geteborgo universiteto.
„Du žmonės, turintys tą patį KMI, gali turėti visiškai skirtingus rizikos profilius, priklausomai nuo jų medžiagų apykaitos ir riebalinio audinio funkcijos.“
Tyrėjai analizavo 1 408 žmonių sveikatos duomenis ir kraujo mėginius, kad sukurtų MetBMI vertinimo algoritmą. Jie daugiausia dėmesio skyrė kraujo metabolitams – junginiams, kurie parodo, kaip efektyviai veikia organizmo biologiniai procesai.
Mokslininkų teigimu, cirkuliuojantys metabolitai, kuriuos lemia žmogaus genetika, mityba ir žarnyno mikrobiomas, leidžia sistemiškai įvertinti medžiagų apykaitos būklę daug plačiau nei vien perteklinis kūno svoris.
Sukurtas MetBMI algoritmas buvo patikrintas su atskira 466 asmenų grupe. Paaiškėjo, kad jis yra tikslus kūno svorio, riebalų kiekio ir jų pasiskirstymo prognozuotojas. Dar daugiau – jis gerokai tiksliau nei įprastasis KMI prognozavo, kurie žmonės sirgo diabetu, kepenų suriebėjimu ir kitomis metabolinėmis ligomis.
Žmonės, kurių MetBMI buvo didesnis, nei būtų galima tikėtis pagal jų kūno svorį, turėjo 2,6 karto didesnę 2 tipo diabeto ir iki 5 kartų didesnę metabolinio sindromo riziką. Metabolinis sindromas dažnai laikomas 2 tipo diabeto pirmtaku.
Tyrimas taip pat atskleidė glaudų ryšį tarp MetBMI ir žarnyno mikrobiomo. Didesni MetBMI rodikliai siejosi su mažesne žarnyno bakterijų įvairove ir mažesniu tų mikroorganizmų kiekiu, kurie geba skaidyti maistines skaidulas.
„Metabolitai, kurie labiausiai prisideda prie MetBMI prognozės, iš tiesų yra moduliuojami ar gaminami žarnyno mikrobiotos, todėl MetBMI galima laikyti tarsi metaboliniu „ratuku“ ar reguliatoriumi,“ – aiškina Geteborgo universiteto biomedicinos tyrėjas Fredrikas Bäckhedas.
Pasak jo, tai rodo, kad veiksniai, darantys įtaką žarnyno bakterijoms – pavyzdžiui, mityba ir fizinis aktyvumas, – gali pagerinti metabolinės sveikatos rodiklius, kurių neatskleidžia vien kūno svorio matavimai.
Papildomoje analizėje, kurioje dalyvavo 75 pacientai, besiruošiantys bariatrinei (nutukimo) chirurgijai, nustatyta, kad asmenys su didesniu MetBMI po operacijos neteko mažiau svorio. Tai dar viena užuomina, jog medžiagų apykaitos būklė yra itin svarbi valdant kūno svorį.
Nors MetBMI dar reikia papildomai ištirti ir patvirtinti prieš jį plačiai taikant klinikinėje praktikoje, pirminiai rezultatai rodo, kad šis rodiklis gali tapti tikslesniu ir patikimesniu su nutukimu susijusių ligų rizikos prognozuotoju nei tradicinis KMI.
„Tradicinis KMI dažnai neidentifikuoja žmonių, kurie turi normalų kūno svorį, bet priklauso didelei metabolinės rizikos grupei,“ – pažymi F. Bäckhedas.
„MetBMI gali prisidėti prie sąžiningesnio ir tikslesnio ligų rizikos vertinimo ir taip atverti kelią labiau individualizuotai ligų prevencijai bei gydymui.“
