Joniškyje aptikus nugaišusių balandžių paaiškėjo, kad dalis jų buvo užsikrėtę pavojinga Niukaslo liga. Ištyrus paukščių gaišenas virusas nustatytas 16-ai balandžių, todėl paukščių laikytojai raginami daugiau dėmesio skirti savo ūkių apsaugai.
Niukaslo liga laikoma viena pavojingiausių paukščių infekcinių ligų. Ji gali sukelti didelį paukščių gaišimą, o virusas geba plisti tiek tarp laukinių, tiek tarp namuose ar ūkiuose laikomų paukščių.
Dėl šios priežasties svarbiausia dabar – neleisti infekcijai patekti į paukščių laikymo vietas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba „VMVT“ primena apie biosaugą, patalpų švarą ir būtinybę kuo labiau sumažinti naminių paukščių kontaktą su laukiniais.
Liga aptikta nugaišusiems balandžiams
Niukaslo ligos atvejai nustatyti Joniškyje rastoms balandžių gaišenoms. Atlikus tyrimus pavojingas virusas patvirtintas 16-ai paukščių, todėl atsirado poreikis imtis priemonių, galinčių sumažinti tolesnio infekcijos plitimo tikimybę.
Ši liga pavojinga dėl gebėjimo lengvai plisti tarp skirtingų paukščių. Užkratas gali pasiekti ir naminius paukščius, todėl net ir nedidelių ūkių ar nuosavuose kiemuose paukščius auginantys žmonės neturėtų ignoruoti biosaugos.
Infekcijos patekimas į ūkį gali reikšti ir nemažus finansinius nuostolius. Dėl to prevencinių priemonių rekomenduojama imtis nelaukiant, kol paukščiai pradės gaišti arba pasirodys kiti ligos požymiai.
Svarbu atskirti naminius paukščius nuo laukinių
Viena pagrindinių rekomendacijų – kiek įmanoma apsaugoti ūkyje laikomus paukščius nuo tiesioginio kontakto su laukiniais. Tai ypač aktualu teritorijose, kuriose laukiniai paukščiai gali pasiekti lesalą, vandenį ar pačias laikymo vietas.
Paukščių laikymo patalpos turėtų būti reguliariai valomos ir dezinfekuojamos. Tokia pati priežiūra reikalinga ir naudojamam inventoriui, nes biosauga apima ne vien pačių paukščių atskyrimą nuo galimų užkrato šaltinių.
Svarbu kontroliuoti ir žmonių patekimą į paukščių laikymo vietas. Pašalinių asmenų lankymąsi rekomenduojama kiek įmanoma apriboti, taip sumažinant papildomą riziką į ūkį patekti ligos sukėlėjui.
Stebėti reikėtų ir paukščių elgesį
Vien švarių patalpų neužtenka. Paukščius auginantiems žmonėms rekomenduojama nuolat stebėti jų sveikatos būklę ir atkreipti dėmesį į anksčiau nebūdingus elgesio pokyčius.
Įtarimų turėtų kelti bet kokie neįprasti sveikatos ar elgsenos požymiai. Anksti pastebėti pokyčiai svarbūs siekiant laiku reaguoti ir sumažinti galimą infekcijos išplitimą tarp kitų laikomų paukščių.
Ypač budriems reikėtų būti dabar, kai Niukaslo liga jau patvirtinta laukiniams paukščiams Joniškyje. Virusui plintant tarp laukinių paukščių, atsiranda pavojus, kad su juo gali susidurti ir ūkiuose laikomi sparnuočiai.
Nuo Niukaslo ligos galima vakcinuoti
Viena iš priemonių paukščiams apsaugoti nuo Niukaslo ligos yra vakcinacija. Lietuvoje komerciniuose paukščių ūkiuose vakcinavimas nuo šios infekcijos atliekamas savanoriškai.
Vis dėlto apsauga nuo užkrato prasideda gerokai anksčiau nei paukštis atsiduria konkrečiame ūkyje. Dėl to labai svarbu žinoti, iš kur perkamos vištos, antys ar kiti naminiai paukščiai.
Prieš įsigyjant naujų paukščių rekomenduojama pasidomėti jų kilme bei sveikatos būkle. Abejotinos kilmės gyvūnas gali tapti papildomu pavojumi visiems kitiems ūkyje jau laikomiems paukščiams.
Svarbu, iš kur perkami paukščiai
Naminius paukščius rekomenduojama pirkti iš patvirtintų ir registruotų ūkių arba prekybos vietų. Toks pasirinkimas leidžia sumažinti riziką į savo ūkį parsivežti sergantį ar galimai užsikrėtusį paukštį.
Perkant iš smulkiųjų augintojų taip pat reikėtų pasidomėti parduodamų paukščių būkle. Svarbu įsitikinti, kad jie atrodo sveiki ir iki pardavimo buvo laikomi tinkamomis sąlygomis.
Reikšmę turi ir tai, ar ankstesnėje laikymo vietoje buvo laikomasi pagrindinių biosaugos reikalavimų. Vien paukščio išvaizda neatskleidžia visos informacijos apie sąlygas, kuriomis jis buvo auginamas.
Didžiausią dėmesį dabar reikėtų skirti prevencijai
Joniškyje nustatyti Niukaslo ligos atvejai dar kartą primena, kad infekcijos gali plisti per laukinių ir naminių paukščių aplinką. Todėl net ir nedidelį pulką laikantiems žmonėms biosaugos taisyklių nereikėtų vertinti kaip skirtų vien dideliems ūkiams.
Reguliarus patalpų bei inventoriaus valymas ir dezinfekavimas, pašalinių žmonių patekimo ribojimas, paukščių sveikatos stebėjimas bei kontakto su laukiniais sparnuočiais mažinimas yra pagrindinės šiuo metu rekomenduojamos priemonės.
Ne mažiau svarbus atsakingas naujų paukščių įsigijimas. Renkantis patikimą ūkį ar prekybos vietą ir pasidomint paukščių kilme galima sumažinti riziką, kad kartu su nauju gyvūnu į laikymo vietą pateks ir pavojingas užkratas.
Niukaslo liga gali sukelti didelį paukščių gaišimą, todėl laukti pirmųjų problemų ūkyje nėra geriausia išeitis. Joniškyje užfiksuoti atvejai rodo, kad šiuo metu svarbiausia priemonė paukščių augintojams yra kasdienė, nuosekli biosauga.
