Alkoholis ar kanapės, kas pavojingiau? Poveikis organizmui skiriasi labiau, nei daugelis įsivaizduoja

Alkoholį reguliariai vartoja beveik 2 milijardai žmonių, o kanapių produktus – šimtai milijonų. Viešose diskusijose šios medžiagos dažnai statomos į vieną eilę, nors jų poveikis organizmui esmingai skiriasi.

Norint priimti pagrįstus sprendimus dėl vartojimo, verta suprasti, kaip alkoholis ir THC keliauja per kūną, veikia smegenis, vidaus organus ir ilgalaikę sveikatą.

Kaip jie patenka ir veikia smegenis?

Alkoholis – mažas tirpus molekulės junginys, lengvai pereinantis ląstelių membranas, todėl jis greitai pasiskirsto kraujyje ir smegenyse. Išgertas alkoholis dalinai absorbuojamas skrandyje, o daugiausia – plonajame žarnyne, todėl jo poveikis dažniausiai pajuntamas per 30–60 minučių.

THC yra riebaluose tirpi medžiaga, linkusi kauptis riebaliniame audinyje, įskaitant smegenis, ir ilgiau išliekanti organizme. Įkvėptas THC per keletą minučių patenka į kraują, o suvalgytas pirmiausia apdorojamas kepenyse ir virsta stipresniu junginiu 11-hidroksi-THC, todėl valgomi gaminiai veikia stipriau ir ilgiau.

Alkoholis veikia kaip centrinės nervų sistemos slopiklis: stiprina slopinamąjį GABA ir slopina jaudinantį glutamatą. Dėl to lėtėja smegenų veikla, silpnėja savikontrolė, prastėja koordinacija, sutrinka atminties formavimas, o didelės dozės gali slopinti kvėpavimo centrą.

THC jungiasi prie endokanabinoidinės sistemos CB1 receptorių ir keičia nervinių signalų apdorojimą. Jis gali sukelti atsipalaidavimą ar euforiją, bet kai kuriems žmonėms – nerimą ir paranoją. Labiau jaučiamas minčių išsiblaškymas, sunkiau sekti pokalbį, išlaikyti dėmesį.

Poveikis širdžiai, akims ir apetitui

Abi medžiagos plečia kraujagysles, tačiau THC dažniau ir ryškiau didina širdies susitraukimų dažnį. Tai gali būti juntama kaip „plakanti širdis“, ypač mažai patyrusiems vartotojams.

Raudonos akys – tipiškas THC požymis, nes išsiplečia smulkios akių kraujagyslės. Alkoholio sukeltas poveikis akims paprastai daug silpnesnis ir mažiau pastebimas.

THC veikia seilių liaukose esančius receptorius ir mažina seilių gamybą, todėl atsiranda burnos sausumas, nesusijęs vien su dehidratacija. Be to, THC dirgina alkio centrus pagumburyje – maistas atrodo skanesnis ir patrauklesnis, net jei žmogus neseniai valgė.

Alkoholis dažnai didina suvartojamo maisto kiekį ne tiek fiziologiškai, kiek psichologiškai: susilpnėja savikontrolė, mažiau paisoma mitybos įpročių ir porcijų dydžio.

Ilgalaikės pasekmės ir priklausomybė

Ilgainiui alkoholis tiesiogiai žaloja organus, ypač kepenis. Metabolizmo metu susidaręs acetaldehidas yra toksiškas, skatina uždegimą ir oksidacinį stresą. Tai gali lemti suriebėjusias kepenis, hepatitą, fibrozę ir cirozę.

Alkoholis siejamas ir su kasos, skrandžio gleivinės pažeidimais, o svarbiausia – aiškiai padidėjusia kepenų, burnos, stemplės, krūties ir storosios žarnos vėžio rizika. Tarptautinės institucijos pabrėžia, kad visiškai saugaus ilgalaikio alkoholio kiekio nėra.

THC tipiškomis dozėmis nesukelia tokio pat struktūrinio organų irimo, tačiau ilgalaikis ir gausus vartojimas siejamas su atminties, dėmesio ir mokymosi sutrikimais, tolerancijos ir kanapių vartojimo sutrikimo išsivystymu.

Staigus alkoholio nutraukimas priklausomiems asmenims gali būti pavojingas gyvybei, pasireikšti traukuliais ir delyriu. THC nutraukimas dažniausiai sukelia irzlumą, miego ir nuotaikos pokyčius, tačiau paprastai nėra mediciniškai pavojingas.

Apibendrinant, alkoholis labiau siejamas su tiesioginiu fiziologiniu organų pažeidimu ir aiškia vėžio rizika, o THC – su funkciniais smegenų pokyčiais ir psichikos bei kasdienio funkcionavimo sutrikimais. Renkantis vartoti ar ne, svarbu įvertinti skirtingas, bet realias abiejų medžiagų rizikas.