Ar Z karta iš tiesų atsisako alkoholio? Nauja tendencija slepia ir nerimą keliančią kitą pusę

Jauniems žmonėms vis dažniau klijuojama „blaiviausios kartos“ etiketė. Statistikos duomenys iš Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos ir Naujosios Zelandijos rodo, kad 16–24 metų jaunimas dažniau visai nevartoja alkoholio nei vyresni suaugusieji. Tačiau kartu daugėja ženklų, kad tarp dalies Z kartos stiprėja ir išgėrinėjimo, ypač „vieno didelio vakaro“, mada.

Iš šalies tai atrodo prieštaringai: „TikTok“ pilnas ir „švarią“ gyvenseną propaguojančio turinio, ir triukšmingų išgertuvių parkuose ar vakarėlių namuose. Kaip iš tiesų keičiasi jaunimo santykis su alkoholiu?

Asmeninės istorijos: nuo normos iki blaivybės

Danielius pasakoja, kad ankstyvame dvidešimtmetyje gėrė dėl nerašytos taisyklės „taip reikia“. Darbo vakarėliai, studentų gyvenimas, socialinis spaudimas – visa tai darė alkoholį savaime suprantama dalimi.

„Karantino laikotarpis man buvo lūžis. Suvokiau, kad alkoholio iš tiesų nenoriu, ir po to į darbą grįžau jau gebėdamas drąsiai pasakyti ne“, – sakė jis. Dabar Danielius blaivus šešerius metus ir dirba įmonėje, kuri organizuoja neblaivius renginius.

Milei blaivybė tapo išeitimi iš uždaro rato. Ji prisimena, kaip dvidešimties patyrė nerimą ir depresijos epizodus, kuriuos bandė „gydyti“ savaitgaliais persigeriaudama. Ilgainiui pastebėjo, kad alkoholis tik dar labiau pablogina būklę, ir 2018 metais visiškai jo atsisakė.

„Nesu ta žmogus, kuri keliasi penktą ryto sportuoti. Aš negėriu tam, kad tapčiau tobula verslininke, o tam, kad tiesiog išlikčiau psichologiškai stabili“, – sakė ji.

Taileris blaivybę pasirinko po skaudaus perspėjimo. Ligoninėje atlikus tyrimus gydytojas atkreipė dėmesį, kad vos 23 metų vaikino kepenys atrodo prastai. Tai buvo signalas, kad studentiškų išgertuvių pasekmės jau persikėlė į sveikatą.

„Bandžiau mesti ir anksčiau, bet blaivybės kelias nėra tiesus. Šįkart mane išgelbėjo tai, kad atradau palaikančią bendruomenę ir neblaivius renginius“, – sakė jis.

Naujos „trečiosios erdvės“ ir kainų spaudimas

Visi trys sutaria, kad jaunimui vis svarbesnės tampa vadinamosios trečiosios erdvės – vietos tarp namų ir darbo, kur galima būti kartu be privalomo baro čekio. Vietoj naktinių klubų populiarėja dieniniai renginiai, „sober“ vakarėliai, jogos ir pilateso studijos, laipiojimo salės, bėgimo klubai.

Jungtinės Karalystės apklausos rodo, kad kas ketvirtas 16–24 metų jaunuolis alkoholio apskritai nevartoja. Vis daugiau barų ir net sporto rungtynių transliacijų siūlo plačią nealkoholinių ar mažo stiprumo gėrimų pasiūlą, o tai padeda tiems, kurie nori likti blaivūs, bet neprarasti socialinio gyvenimo.

Mili nuomone, svarbus veiksnys – ir išaugusios pragyvenimo išlaidos. Brangstant būstui, transportui ir maistui, jauni žmonės dažniau renkasi veiklas, kurios kainuoja mažiau ir nesugadina kitos dienos.

Blaivybė tarp sveikatingumo ir „atsitraukimo bangos“

Socialiniuose tinkluose blaivybė ilgą laiką buvo dalis vadinamojo savęs tobulinimo naratyvo – ankstyvi rytai, intensyvios treniruotės, griežta rutina. Dalis jaunų žmonių tam jaučia nuovargį ir sąmoningai atsiriboja nuo tokio „tobulo gyvenimo“ spaudimo, kartais nusisukdami ir nuo blaivybės idėjos.

Tuo pat metu specialistai fiksuoja ir kitą tendenciją: kai kuriems jaunuoliams alkoholis tampa vartais į stipresnius narkotikus. Mili dirba su merginų bendruomene ir pastebi, kad vis dažniau kartojasi istorija, kai alkoholis savaime nėra pagrindinė problema, tačiau kiekvienas išgėrimas baigiasi kokaino ar ketamino vartojimu.

„Todėl sunku Z kartą vadinti blaivia karta vien pagal alkoholį. Reikia žiūrėti į visą paveikslą – nuo psichikos sveikatos iki kitų medžiagų vartojimo“, – sakė ji.

Danielius pastebi ir kitą prieštarą: nors dalis jaunimo visai negeria, tyrimai rodo, kad tarp dalies 18–24 metų išlieka intensyvaus išgėrinėjimo banga, kai savaitgalį per trumpą laiką suvartojami dideli kiekiai alkoholio. Tai dažnai matyti ir socialiniuose tinkluose, kur šalia blaivybės turinio atsiranda ir triukšmingų girtų vakarėlių vaizdų.

Kaip pradėti ir išlikti blaiviems?

Visų trijų patirtis rodo, kad blaivybė dažnai prasideda nuo vieno paprasto, bet nelengvo žingsnio – atsisakyti gėrimo nepaisant aplinkinių reakcijos. Danielius pataria nebijoti išsiskirti ir primena, kad pasirinkimas negerti pirmiausia yra asmeninis sprendimas.

„Svarbu suprasti, ką tau duoda alkoholis – drąsos, atsipalaidavimą, galimybę trumpam pamiršti nerimą. Jei randi kitų būdų tai pasiekti, pats alkoholis tampa mažiau reikalingas“, – sakė Mili.

Taileris priduria, kad nereikėtų savęs bausti dėl nesėkmių: atkryčiai galimi, todėl svarbiau yra kryptis ir palaikanti aplinka, o ne idealiai tiesi blaivybės linija.

Nors dar anksti vienareikšmiškai vadinti Z kartą blaiviausia istorijoje, akivaizdu, kad jos nariai drąsiau kvestionuoja „būtina išgerti“ normą ir ieško kitokių, sveikesnių būdų bendrauti, linksmintis ir kurti savo tapatybę.