Demografai skambina pavojaus varpais: pasaulis artėja prie lūžio, kuris pakeis ekonomiką ir visuomenę

Daug dešimtmečių žmonija augo: pasaulio gyventojų skaičius didėjo, nors gimstamumas po truputį mažėjo. Dabar, anot demografų, esame lūžio taške – vis daugiau šalių gimsta per mažai vaikų, kad būtų išlaikyta kartų kaita, o visuomenės staigiai sensta.

Demografai pabrėžia vadinamąjį kartų kaitos lygį – apie 2,1 vaiko vienai moteriai. Toks gimstamumas leidžia laikui bėgant išlaikyti stabilų gyventojų skaičių. Tačiau vis daugiau valstybių šios ribos nepasiekia.

Rekordiškai žemas gimstamumas Azijoje ir Europoje

Itin ryškūs pokyčiai matomi Rytų Azijoje. Pietų Korėja jau kelerius metus turi žemiausią gimstamumą pasaulyje, o naujausi duomenys rodo, kad jis dar smuko – iki maždaug 0,72 vaiko moteriai. Japonijoje rodiklis siekia apie 1,26.

Europoje situacija tik šiek tiek geresnė. Europos Sąjungos vidurkis yra apie 1,53, Jungtinėje Karalystėje – apie 1,49 ir tai rekordiškai žemas lygis. Daugelyje valstybių gimstamumas šiandien yra bent perpus mažesnis nei prieš kelis dešimtmečius.

Dėl to prognozuojami ryškūs demografiniai pokyčiai. Skaičiuojama, kad Japonijos gyventojų iki 2070 metų gali sumažėti apie 30 proc., o Pietų Korėjos – per šį šimtmetį net perpus. Kai kurios Europos šalys bendrą gyventojų skaičių dar augins dėl imigracijos, tačiau tai nepašalins visų žemo gimstamumo pasekmių.

Senstanti visuomenė ir spaudimas biudžetui

Mažas gimstamumas ir ilgesnė gyvenimo trukmė reiškia, kad visuomenėse daugėja vyresnio amžiaus žmonių ir mažėja dirbančiųjų dalis. Japonija – ryškiausias pavyzdys: tai viena seniausių visuomenių pasaulyje, kur pensijoms ir sveikatos apsaugai tenka vis didesnė biudžeto dalis, o mokesčių mokėtojų skaičius mažėja.

Jungtinėje Karalystėje iki 2070 metų dirbančiųjų prognozuojamas augimas yra nedidelis, o pensininkų padaugės keliais milijonais. Tai gali reikšti didesnius mokesčius, vėlesnį išėjimą į pensiją ir didesnį spaudimą viešiesiems finansams.

Ekonomistai įspėja, kad ilgainiui žemas gimstamumas gali lemti lėtesnį ekonomikos augimą, mažesnę grąžą taupytojams ir dažnesnes biudžeto krizes, jei politinės sistemos nebus laiku pritaikytos.

Kodėl šeimos renkasi mažiau vaikų?

Ekspertai sutaria, kad priežastys yra sudėtingos ir susijusios ne tik su pinigais. Pietų Korėjoje minimos itin didelės švietimo išlaidos, darbo kultūra ir moterų lūkesčiai karjerai. Panašios temos aptariamos ir Europoje, ypač kalbant apie būsto kainas, darbo ir šeimos derinimą.

Vienas svarbiausių veiksnių – vaikų priežiūros sistema. Tyrimai rodo, kad šalys, kurios užtikrina prieinamą, kokybišką ir įperkamos kainos ankstyvąjį ugdymą, dažniausiai turi aukštesnį gimstamumą. Jungtinė Karalystė pagal vaikų priežiūros kainas yra tarp brangiausių pasaulyje, be to, trūksta vietų darželiuose.

Tačiau vien finansiniai sprendimai dažnai nepakanka. „Politikai turi labai mažai įrankių veikti gilius kultūrinius pokyčius, kurie lemia mažesnį vaikų skaičių šeimose, todėl dažnai apsiribojama tik ekonominėmis priemonėmis“, – sako demografai.

Vyriausybių bandymai ir ateities scenarijai

Daug vyriausybių jau mėgina reaguoti. Pietų Korėjoje diegiamos piniginės išmokos ir kompensuojama sveikatos priežiūra, tačiau kol kas tai nepadidino gimstamumo. Prancūzijoje pristatyta „demografinio persiginklavimo“ vizija, numatanti pakeitimus tėvystės atostogose ir paramoje šeimoms. Italija taip pat imasi įvairių iniciatyvų, siekdama sustabdyti vieną žemiausių gimstamumo lygių Europoje.

Kol atskiros šalys stengiasi pakelti gimstamumą, pasaulio gyventojų skaičius dar vis auga. Jungtinės Tautos tai aiškina dviem veiksniais: ilgesne gyvenimo trukme ir išliekamai dideliu gimstamumu kai kuriose Afrikos ir Azijos valstybėse.

Kai kurie ekspertai ragina žvelgti į bendrą vaizdą. Nors globaliai žmonių dar daugėja, po paviršiumi jau vyksta gilūs pokyčiai – mažėjantis gimstamumas daugelyje šalių artimiausiais dešimtmečiais gali lemti tai, kad kitame šimtmetyje bendras pasaulio gyventojų skaičius pradės mažėti. Tai iš esmės pakeis ekonomikų struktūrą, socialines sistemas ir kasdienį gyvenimą.