Lenkijos kariuomenė imasi vis griežtesnių priemonių, siekdama apsaugoti karinius objektus nuo galimo kibernetinio šnipinėjimo ir jautrių duomenų nutekėjimo. Dėmesio centre atsidūrė vadinamieji išmanieji automobiliai – ypač Kinijoje pagamintos transporto priemonės ir „Tesla“ modeliai, galintys rinkti ir perduoti vaizdo, garso bei buvimo vietos informaciją. Toliau pateikiama išsami informacija apie priimtus ribojimus, jų priežastis ir platesnį geopolitinį kontekstą.
Sausio 15 dieną paaiškėjo, kad dalies Lenkijos karinių dalinių kariai gavo oficialius raštus apie draudimą įvažiuoti į dalinių teritoriją Kinijos markių automobiliais. Nacionalinės gynybos ministerija informavo, jog šiuo klausimu domisi ir Karo kontržvalgybos tarnyba.
Ministerijoje taip pat paaiškinta, kad praėjusiais metais Karo kontržvalgybos tarnyba parengė gaires dėl karinių objektų apsaugos, „atsižvelgiant į grėsmes, kylančias naudojant įvairius Kinijoje pagamintus įrenginius“.
Vado sprendimo teisė
Nacionalinės gynybos ministerijos atstovai pabrėžia, kad pagal galiojančius teisės aktus karinio dalinio vadas (viršininkas, komendantas) turi teisę savarankiškai priimti sprendimą – leisti ar neleisti atitinkamiems automobiliams įvažiuoti į dalinio teritoriją.
Po pirmųjų publikacijų apie kinietiškų automobilių draudimą Lenkijos kariniuose daliniuose šia tema susidomėjo ir kitos žiniasklaidos priemonės. Specializuotas portalas „Cyberdefence24“ pranešė bent apie du atvejus, kai kariams buvo neleista įvažiuoti į dalinių teritoriją privačiais automobiliais. Vienas tokių atvejų, užfiksuotas 1‑oje Varšuvos šarvuotojoje brigadoje generolo Tado Kosciuškos vardu, buvo susijęs su „Tesla“ markės automobiliu.
Pasak Lenkijos radijo, artimiausiu metu Generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła ketina pasirašyti įsakymą, kuriuo Kinijoje pagamintiems automobiliams bus uždrausta ne tik patekti į karinių dalinių teritoriją, bet ir stovėti gretimuose automobilių stovėjimo aikštelėse.
Šią informaciją patvirtina ir kibernetiniu saugumu besidomintis profilis „Akademia Wywiadu“, tikslinantis, kad rengiamas draudimas turėtų apimti privačius Kinijoje pagamintus automobilius ir įsigalioti iškart po Generalinio štabo viršininko įsakymo pasirašymo.
Kinijos reakcija
Į susiklosčiusią situaciją sureagavo ir Kinijos ambasada. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakun, atsakydamas į Lenkijos spaudos klausimą, lakoniškai komentavo, kad Kinija nuosekliai laikosi pozicijos, jog negalima piktnaudžiauti nacionalinio saugumo sąvoka.
Gruodžio pabaigoje Rytų studijų centras (Ośrodek Studiów Wschodnich, OSW) paskelbė išsamų pranešimą apie kibernetinį saugumą Kinijos automobilių kontekste. Jo autorė Paulina Uznańska pabrėžia, kad patys kinai išmaniuosius automobilius laiko „lūžio technologija, turinčia rimtų pasekmių valstybės saugumui“.
Uznańska aiškina, jog Kinija rizikas, kylančias dėl išmaniųjų automobilių, skirsto į dvi pagrindines kategorijas. Pirma, išmanieji automobiliai didina pažeidžiamumą kibernetinėms atakoms: nuotolinis tokio automobilio valdymo perėmimas ar jo jutiklių veikimo sutrikdymas gali sukelti rimtų eismo įvykių. Antra, šios transporto priemonės renka jautrius duomenis tiek iš aplinkos, tiek iš salono – pavyzdžiui, informaciją apie kritinę infrastruktūrą, vairuotojo ir keleivių biometrinius duomenis, – dėl ko didėja pažeidžiamumas žvalgybinei analizei.
Išmanieji telefonai ant ratų ir „Tesla“ atvejis Kinijoje
OSW parengtas pranešimas apie kinietiškus automobilius neatsitiktinai pavadintas „Išmanieji telefonai ant ratų“. Jame ypatingas dėmesys skiriamas naujųjų automobilių „usieciinimui“ – nuolatinei jungčiai su tinklais, debesų kompiuterija ir įvairiomis skaitmeninėmis paslaugomis.
„Kuo daugiau išmaniųjų automobilių gatvėse, tuo didesnės galimybės iš didelių duomenų masyvų gauti žinių. O ši informacija labai vertinga – ji gali būti panaudota, pavyzdžiui, vertinant eismo intensyvumą aplink karinius objektus ar apskaičiuojant ekonominio aktyvumo lygį“, – teigia Uznańska.
Ji atkreipia dėmesį ir į amerikietišką „Tesla“, kuri nuo 2019 metų Šanchajuje gamina savo automobilius, tarp jų ir „Model 3“. Autorė primena, kad iki tol, kol „Tesla“ gavo duomenų saugumo sertifikatą, kurį išduoda Kinijos automobilių gamintojų asociacija, šios markės automobiliai Kinijoje turėjo ribotą priėjimą prie valstybei svarbių objektų. Jie buvo ribojami šalia karinių zonų, kritinės infrastruktūros, vyriausybinių pastatų, kai kurių oro uostų ir greitkelių, taip pat vietose, kur planuoti renginiai dalyvaujant aukščiausiems Komunistų partijos vadovams, įskaitant Xi Jinpingą, o kartais net ir prie tam tikrų akademinių institucijų.
Tik 2024 metais, po ilgo duomenų saugumo testavimo proceso, „Tesla“ baigė sertifikavimo procedūrą Kinijoje. Nuo 2021 metų gamintojas taip pat turi Kinijoje duomenų centrą, kad atitiktų reikalavimą šalies teritorijoje generuojamus duomenis saugoti vietoje.
Kodėl kariuomenė baiminasi Kinijoje gaminamų automobilių?
Kalbant apie Kinijoje gaminamus išmaniuosius automobilius, pagrindinė problema nėra vien tik techninės jų galimybės rinkti duomenis. Kur kas svarbesnis klausimas – duomenų saugojimo vieta ir teisinė aplinka Kinijoje. „Akademia Wywiadu“ primena, kad Kinijos teisė įpareigoja įmones bendradarbiauti su valstybe ir saugumo tarnybomis, o išsamus tokių sistemų programinio kodo auditas praktiškai neįmanomas.
Šiuolaikinės transporto priemonės su pažangiomis saugumo sistemomis turi 360 laipsnių vaizdo kameras, radarus, o neretai ir lidarą, leidžiantį tiksliai žemėlapiuoti aplinką. Visos jos naudoja GPS ir mobiliojo ryšio (pvz., LTE) jungtis. Turint piktavališkų ketinimų, šiais duomenimis galima atkurti teritorijos planą, nustatyti įvažiavimo ir išvažiavimo punktus, sudaryti budėjimo ar patruliavimo grafikų schemą.
„Turėtume labai atidžiai stebėti, kaip kinai patys žiūri į išmaniuosius automobilius. Nors šią technologiją šiandien mėgina plėtoti visi didieji gamintojai, globaliu lyderiu šiame sektoriuje tampa būtent Kinijos Liaudies Respublika. Turime daryti išvadas iš itin atsargaus Kinijos požiūrio į užsienio išmaniųjų automobilių gamintojus, tokius kaip „Tesla“. Pagrindinė išvada – automobilių nebegalime vertinti vien tik kelių eismo saugumo požiūriu. Juos būtina traktuoti kaip valstybės saugumo elementą“, – pabrėžia Paulina Uznańska, OSW Kinijos studijų grupės vadovo pavaduotoja.
