Kinijos elektromobilių gamintojai keičia strategiją: naujos gamyklos kuriamos vis arčiau Europos

Kinijos pagaminti elektromobiliai jau kelerius metus plūsta į uostus visame pasaulyje, tačiau mažiau matomas reiškinys – sparčiai besiplečiantis kinų gamyklų tinklas užsienyje. Kinijos koncernai ne tik eksportuoja automobilius ir baterijas, bet ir stato gamyklas Europoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje, taip įsitvirtindami kaip naujieji elektromobilių eros „GM“ ir „Ford“ atitikmenys.

Ekspertai perspėja: tokia plėtra daro Kiniją itin sunkiai išstumiama lydere būsimoje pasaulinėje automobilių rinkoje.

Konkurencijos spaudimas Kinijoje

Kinijos vidaus automobilių rinka tapo žiauriai konkurencinga. Gamintojai vykdo kainų karus, siūlo dideles nuolaidas ir stipriai subsidijuotą finansavimą, o vietos valdžia skatina statyti naujas gamyklas net ir esant gamybos pertekliui.

Tokioje aplinkoje uždirbti pelno tampa vis sunkiau, todėl natūralus žingsnis – ieškoti pirkėjų užsienyje. Nuo 2019 metų Kinijos elektromobilių ir ypač baterijų eksportas sparčiai augo daugelyje regionų, išskyrus Jungtines Valstijas, kur rinka faktiškai uždaryta.

Muitai paskatino statyti gamyklas

Augantis Kinijos elektromobilių srautas išgąsdino daugelį vyriausybių, bijančių dėl vietos pramonės ateities. Jungtinės Valstijos faktiškai užblokavo kinų automobilius, o Europos Sąjunga įvedė papildomus muitus, siekdama sumažinti pigios produkcijos spaudimą.

Paradoksalu, bet tokie barjerai paskatino Kinijos koncernus dar agresyviau investuoti užsienyje. Norėdami apeiti muitus, jie pradėjo statyti gamyklas šalyse, kuriose planuoja parduoti automobilius – nuo Vengrijos iki Indonezijos ir Brazilijos.

Taip kuriama globali tiekimo grandinė ir stiprinami politiniai ryšiai: tūkstančius žmonių įdarbinančios gamyklos tampa svarbios vietos valdžiai, kuri ima ginti investuotojų interesus.

Technologinis atotrūkis ir pasekmės

Kartu su kapitalu Kinija eksportuoja ir technologijas. Analitikai skaičiuoja, kad Kinija vidaus rinkoje pritraukia 3–4 kartus daugiau investicijų į elektromobilių ir baterijų gamybą nei Jungtinės Valstijos, o užsienyje jos įmonės investuoja 4–6 kartus aktyviau nei amerikiečių.

Elektromobiliai tampa platforma ne tik nulinės taršos transportui, bet ir programinei įrangai, pramogų sistemoms, jutikliams bei autonominio vairavimo sprendimams. Spartesnė Kinijos pažanga šiose srityse kelia riziką, kad Vakarų gamintojai atsilik­s ilgam.

Be to, elektromobilių ir baterijų inovacijos persikelia į kitas sritis – robotiką, energijos kaupimą, pramonės automatizavimą. Todėl elektromobilių lyderystė reiškia ir platesnį technologinį pranašumą.

Priklausomybės ir geopolitika

Kinijos valdžia kartu stengiasi riboti jautrių technologijų nutekėjimą, kontroliuodama, kaip ir kur statomos gamyklos užsienyje. Vis dėlto bendras investicijų mastas rodo, kad būtent Kinija tampa naująja automobilių pramonės status quo kūrėja.

Stebėti būtina kelis veiksnius: tolesnes prekybos kliūtis, šalių klimatines politikos priemones ir pačios Kinijos eksporto reguliavimą. Jei valstybės laikysis nulinės taršos tikslų, paklausa konkurencingoms kinų technologijoms tik augs.

Rhodium Group vertinimu, Kinija jau dabar pritraukia kelis kartus didesnes elektromobilių ir baterijų investicijas nei Jungtinės Valstijos, o jos tiesioginės užsienio investicijos automobilių sektoriuje rodo prasidedantį globalų pramonės persitvarkymą.