Baimė, kad elektromobiliai yra gerokai pavojingesni dėl galimo baterijų užsidegimo, vis dar gaji. Po didesnio gaisro automobilių stovėjimo aikštelėje ar garaže neretai pirmiausia kyla klausimas, ar tarp degusių transporto priemonių buvo elektromobilis.
Tačiau pasaulinio tyrimų projekto „EV FireSafe“ surinkti duomenys rodo visiškai kitokį vaizdą. Patvirtintų baterijų gaisrų analizė rodo, kad elektromobilio baterijos užsidegimo tikimybė siekia vos apie 0,0012 proc.
Palyginimui, tradicinių benzininių ir dyzelinių automobilių gaisrų dažnis nurodomas apie 0,1 proc. Skaičiuojant pagal keliuose esančių transporto priemonių skaičių, automobiliai su vidaus degimo varikliais užsidega daugiau kaip 80 kartų dažniau nei šiuolaikiniai elektromobiliai.
Elektromobilių gaisrai sulaukia gerokai daugiau dėmesio
Elektromobilių baterijų saugumas jau ne vienerius metus yra viena daugiausia diskusijų keliančių elektromobilumo temų.
Tam įtakos turi ir patys baterijų gaisrai. Jie gali būti sudėtingi, ilgai gesinami ir atrodyti itin įspūdingai, todėl tokie incidentai dažnai sulaukia didelio žiniasklaidos bei socialinių tinklų dėmesio.
Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad elektromobiliai užsidega dažniau už benzininius ar dyzelinius automobilius.
„EV FireSafe“ surinkti duomenys tokio įsitikinimo nepatvirtina.
Skirtumas – daugiau kaip 80 kartų
Pasauliniu mastu patvirtintų elektromobilių baterijų gaisrų analizė rodo itin mažą jų dažnį.
Skelbiama, kad tikimybė, jog elektromobilio baterija užsidegs, siekia maždaug 0,0012 proc.
Tradicinių automobilių parkų statistikoje benzininių ir dyzelinių transporto priemonių gaisrų dažnis siekia apie 0,1 proc.
Taigi, vertinant gaisrų skaičių pagal eksploatuojamų transporto priemonių kiekį, vidaus degimo variklius turintys automobiliai užsidega daugiau nei 80 kartų dažniau.
Baterijos savaime užsidega itin retai
Tyrėjai atkreipia dėmesį ir į aplinkybes, kuriomis prasideda elektromobilių baterijų gaisrai.
Normaliai naudojama ar kraunama nepažeista elektromobilio baterija savaime užsidega itin retai.
Pavojingiausias reiškinys yra vadinamasis terminis nestabilumas. Jo metu viena ar kelios baterijos celės stipriai įkaista, prasideda grandininė reakcija, išsiskiria degios dujos, o procesas gali persimesti į kitas baterijos dalis.
Tačiau daugeliu užfiksuotų atvejų prieš tokį procesą baterija patiria stiprų išorinį poveikį.
Dažna priežastis – stiprus automobilio pažeidimas
Viena iš aplinkybių, galinčių sukelti baterijos terminį nestabilumą, yra stiprus eismo įvykis.
Didelės energijos smūgis gali fiziškai pažeisti baterijos elementus ar jos apsaugines konstrukcijas.
Riziką gali padidinti ir dideli vandens pažeidimai, pavyzdžiui, transporto priemonei patekus į potvynį.
Dar vienas scenarijus – gaisras prasideda ne pačiame elektromobilyje, tačiau aplinkoje susidaręs didelis karštis galiausiai paveikia jo bateriją.
Ne kiekvienas „ličio baterijos gaisras“ yra elektromobilio gaisras
Tyrėjai pastebi dar vieną priežastį, kodėl visuomenėje gali būti pervertinama elektromobilių keliama gaisrų rizika.
Miestuose įvykstantys ličio jonų baterijų gaisrai nebūtinai yra susiję su elektromobiliais.
Užsidegti gali elektrinių paspirtukų, elektrinių dviračių ir kitų įrenginių baterijos. Problemų taip pat gali sukelti nekokybiški ar pažeisti įkrovikliai bei kita elektros įranga.
Visus tokius incidentus vertinant kaip vieną „ličio baterijų gaisrų“ kategoriją gali susidaryti klaidingas įspūdis apie būtent elektromobilių keliamą riziką.
Šiuolaikinės baterijos turi kelis apsaugos lygius
Naujuose elektromobiliuose naudojamoms aukštos įtampos baterijoms keliami griežti saugumo reikalavimai.
Baterijų blokai fiziškai apsaugomi nuo išorinių pažeidimų, naudojamos jų temperatūros kontrolės ir aušinimo sistemos.
Ne mažiau svarbi elektroninė baterijos valdymo sistema, dažnai vadinama BMS.
Ji stebi baterijos veikimą, elementų įtampą, temperatūrą ir kitus parametrus bei padeda užkirsti kelią pavojingoms darbo sąlygoms.
Tačiau užsidegus elektromobiliui problema tampa sudėtingesnė
Mažesnė gaisro tikimybė nereiškia, kad elektromobilio baterijos gaisras yra lengvai suvaldomas.
Čia ir slypi vienas svarbiausių skirtumų tarp tradicinio automobilio ir elektromobilio.
Vidaus degimo variklį turinčio automobilio gaisrą dažnai galima suvaldyti nutraukus degalų tiekimą ir naudojant įprastas gesinimo priemones.
Ličio jonų baterijoje prasidėjusi terminė reakcija yra gerokai sudėtingesnis procesas, kuriam sustabdyti svarbiausia intensyviai aušinti bateriją.
Gesinimui gali prireikti labai daug vandens
Ugniagesiams vien užgesinti matomas liepsnas gali nepakakti.
Baterijos viduje temperatūra gali išlikti labai aukšta, todėl būtinas ilgalaikis jos aušinimas.
Tam gali būti sunaudojami dideli vandens kiekiai.
Net iš pirmo žvilgsnio visiškai užgesinta baterija tam tikrais atvejais gali vėl įkaisti ir pakartotinai užsiliepsnoti.
Gaisras gali atsinaujinti ir gerokai vėliau
Pakartotinio užsidegimo rizika yra viena priežasčių, kodėl stipriai apgadintiems elektromobiliams po avarijų ar gaisrų skiriamas papildomas dėmesys.
Baterijos celėse reakcija gali tęstis net tada, kai išorėje nebematyti liepsnos.
Todėl apgadinta transporto priemonė gali būti stebima dar kelias valandas ar ilgiau.
Ypač svarbu įvertinti baterijos būklę po stipraus eismo įvykio, net jeigu iš karto po avarijos ji neužsidegė.
Ugniagesiams teko keisti darbo metodus
Didėjant elektromobilių skaičiui, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos įvairiose šalyse turėjo prisitaikyti prie naujo tipo incidentų.
Naudojamos specialios priemonės, leidžiančios izoliuoti degančią transporto priemonę ir sumažinti gaisro plitimo riziką.
Kai kur naudojamos specialios gaisro izoliavimo antklodės, o tam tikrais atvejais – kitos baterijos intensyvaus aušinimo priemonės.
Papildomų saugumo procedūrų gali prireikti ir automobilių saugojimo aikštelėse, į kurias po avarijų atgabenami stipriai pažeisti elektromobiliai.
Rečiau užsidega, tačiau užgesinti sunkiau
Todėl elektromobilių ir tradicinių automobilių gaisrų riziką svarbu vertinti dviem skirtingais aspektais.
Pagal „EV FireSafe“ pateikiamus duomenis elektromobilių baterijų gaisrai yra gerokai retesni nei benzininių ir dyzelinių automobilių gaisrai.
Tačiau baterijai vis dėlto užsidegus, incidentas ugniagesiams gali būti sudėtingesnis, pareikalauti daugiau vandens, ilgesnio aušinimo ir papildomo transporto priemonės stebėjimo.
Būtent šis sudėtingumas gali būti viena priežasčių, kodėl pavieniai elektromobilių gaisrai sulaukia neproporcingai daug dėmesio.
Tyrėjų duomenys paneigia paplitusį mitą
„EV FireSafe“ yra Australijoje vykdomas tyrimų projektas, nagrinėjantis elektromobilių baterijų gaisrus ir jų keliamą riziką. Projektą remia Australijos gynybos departamentas.
Surinkti duomenys leidžia atskirti du dalykus, kurie viešose diskusijose dažnai suplakami į vieną – tikimybę, kad automobilis užsidegs, ir tai, kaip sunku jį užgesinti.
Elektromobilio baterijos gaisras gali būti sudėtingas ir pareikalauti specifinių ugniagesių veiksmų, tačiau pati tokio gaisro tikimybė išlieka labai maža.
Todėl paplitęs įsitikinimas, kad elektromobiliai dėl savo baterijų savaime kelia didesnę gaisro grėsmę nei benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, tyrimo duomenimis nėra pagrįstas.
