Kodėl vitaminas D toks svarbus? Štai kas iš tikrųjų vyksta organizme, kai jo trūksta

Vitaminas D – viena dažniausiai aptariamų maistinių medžiagų. Jam priskiriama gausybė funkcijų: nuo kaulų tvirtumo ir imuninės sistemos iki energijos bei hormonų pusiausvyros. Tačiau tam, kad vitaminas D iš tiesų veiktų, organizme turi įvykti keli tiksliai suderinti žingsniai.

Vitaminas D priklauso riebaluose tirpiems vitaminams kartu su A, E ir K. Svarbiausia jo forma – vitaminas D3, arba cholekalciferolis. Būtent ši forma gali būti tiek pasigaminama odoje, tiek gaunama su maistu ar papildais.

Kaip vitaminas D gaminamas organizme?

Viršutiniame odos sluoksnyje – epidermyje – yra junginys 7-dehidrocholesterolis. Ultravioletiniai B (UVB) spinduliai jį paverčia vitaminu D3. Teoriškai pakankamas buvimas saulėje galėtų užtikrinti visą reikalingą kiekį, tačiau realybėje tai pavyksta ne visiems.

Vitaminas D3 taip pat gaunamas iš riebių žuvų, žuvų taukų, kiaušinių trynių, taip pat iš vitamino D praturtintų pieno produktų ar augalinių gėrimų. Nepaisant to, daugelyje mitybos racionų šio vitamino iš maisto dar vis trūksta.

Odoje ar su maistu gautas vitaminas D3 dar nėra aktyvus. Pirmiausia jis kepenyse paverčiamas 25-hidroksivitaminu D – tai pagrindinė vitamino D forma kraujyje, kuri ir matuojama atliekant tyrimą. Vėliau inkstuose, veikiant prieskydinių liaukų hormonui, jis paverčiamas galutinai aktyvia forma – 1,25-dihidroksivitaminu D.

Sąsajos su kalciu ir kaulais

Aktyvus vitaminas D padidina kalcio įsisavinimą plonajame žarnyne. Jis skatina žarnyno ląsteles gaminti daugiau kalcį surišančių baltymų, todėl daugiau kalcio patenka į kraują.

Jei vitamino D trūksta, kalcis iš maisto pasisavinamas prasčiau. Organizmui siekiant palaikyti pastovų kalcio kiekį kraujyje, jis pradedamas imti iš kaulų, ilgainiui silpninant jų struktūrą.

Suaugusiesiems tai gali lemti osteomaliaciją ir prisidėti prie osteoporozės bei lūžių rizikos. Vaikams sunkus trūkumas siejamas su rachitu ir sutrikusiu kaulų augimu.

Kas rizikuoja stokoti vitamino D?

Didesnę trūkumo riziką turi mažai laiko lauke praleidžiantys žmonės, ypač gyvenantys šiauresnėse platumose, senyvo amžiaus asmenys bei tie, kurių oda tamsesnė. Didesnis melanino kiekis sumažina UVB spindulių prasiskverbimą, todėl vitamino D susidaro mažiau.

Nedidelis ar vidutinis trūkumas dažnai nesukelia ryškių simptomų. Galimas nuovargis, raumenų silpnumas, bendras blogesnės savij autos pojūtis, tačiau šie požymiai nėra specifiniai.

Kada reikalingi tyrimai ir papildai?

Ekspertai pabrėžia, kad visuotinio profilaktinio vitamino D tyrimo sveikiems suaugusiesiems rekomendacijos nėra vieningos. Dažniausiai tyrimą siūloma atlikti turint rizikos veiksnių arba įtariant trūkumą.

Kraujyje matuojama 25-hidroksivitamino D koncentracija. Nustačius trūkumą, gydytojas gali rekomenduoti labiau būti saulėje, koreguoti mitybą ar skirti vitamino D3 papildus. Lengvam trūkumui dažnai taikomos 1 000–2 000 tarptautinių vienetų per dieną palaikomosios dozės.

Kadangi vitaminas D tirpus riebaluose, labai didelės jo dozės ilgainiui gali sukelti perdozavimą, tačiau įprastinės palaikomosios dozės daugumai sveikų suaugusiųjų laikomos saugiomis. Vis dėlto individualų poreikį geriausia vertinti kartu su gydytoju, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus ir bendrą sveikatos būklę.