Seime netylant diskusijoms dėl visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų, dalis opozicijos atstovų pristatė siūlomus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos pakeitimus.
Pastarieji numato, kad visuomeninio transliuotojo valdymui būtų įsteigta valdyba bei keistųsi Tarybos sudėtis ir narių atrankos principai.
Valdyba taptų kolegialiu valdymo organu, būtų sudaroma 4 metų kadencijai bei vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Šį organą sudarytų 5 nariai, kuriuos skirtų LRT taryba, jie būtų atrenkami iš finansų, turto valdymo, žmogiškųjų išteklių, strateginio valdymo ir krizių valdymo sričių. Kandidatai turėtų atitikti keliamus kvalifikacinius reikalavimus: turėti magistro laipsnį bei 5 metų vadovaujamo darbo patirtį atitinkamoje srityje.
Tuo metu LRT taryba būtų atsakinga už strateginius ir turinio klausimus.
Pakeitimais siūloma Tarybos narių skaičių sumažinti nuo 12 iki 11. Be to, norima keisti narių delegavimo kvotas, sumažinant politinių institucijų deleguojamų narių skaičių: prezidentas ir Seimas skirtų po du narius, vietoje dabartinių keturių. Taip pat norima į Tarybos narių delegavimą įtraukti dvi naujas organizacijas – Nacionalinę nevyriausybinių organizacijų koaliciją (skirtų vieną narį) ir Medijų tarybą (skirtų du narius). Likusius narius po vieną skirtų Lietuvos mokslo taryba, Švietimo taryba, Meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
