Geriate papildus profilaktiškai? Štai kokie nepastebimi požymiai rodo perdozavimą

Daugeliui vitaminai ir maisto papildai tapo kasdieniu ritualu, o namų vaistinėlėse jų netrūksta ištisus metus. Tačiau įprotis vartoti papildus profilaktiškai, neįvertinus realaus poreikio, gali ne padėti, o pakenkti. Specialistai pabrėžia, kad papildai skirti papildyti konkrečią mitybos spragą, o ne pakeisti subalansuotą mitybą, tyrimus ar gydymą.

Dažniausiai pagrįstos priežastys papildams yra laboratoriniais tyrimais patvirtintas trūkumas, gydytojo rekomendacija arba padidėjęs poreikis tam tikrais gyvenimo etapais. Tai gali būti nėštumas, žindymas, eliminacinės dietos, taip pat sezoninis vitamino D poreikis, kai saulės mažiau. Problemos prasideda tada, kai papildai vartojami kasdien, kelių rūšių iš karto ir be jokios kontrolės.

Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kurie serga lėtinėmis ligomis ir nuolat vartoja vaistus. Net populiarūs papildai gali keisti vaistų poveikį, didinti šalutinio poveikio riziką ar mažinti gydymo veiksmingumą. Didesnės rizikos situacijos dažnai siejamos su kraują skystinančiais vaistais, skydliaukės hormonais, širdies ir kraujagyslių ligų gydymu, antidepresantais, onkologine terapija ar būkle po transplantacijų.

Per dideli vitaminų ar mineralų kiekiai ne visada iškart sukelia aiškius simptomus, todėl signalai kartais nurašomi nuovargiui ar stresui. Dažnos užuominos yra pykinimas, pilvo skausmai, pūtimas, viduriavimas ar užkietėjimas, vėmimas, taip pat metalo skonis burnoje. Tokie pojūčiai gali pasireikšti, pavyzdžiui, vartojant per daug geležies arba vienu metu derinant kelis panašios sudėties produktus.

Nerimą turėtų kelti ir galvos skausmai, svaigimas, miego sutrikimai, širdies permušimai, staiga atsiradęs nerimas ar akivaizdus savijautos pablogėjimas pradėjus naują preparatą. Papildai energijai, koncentracijai ar svorio mažinimui neretai turi stimuliuojančių medžiagų, įskaitant kofeiną ar panašiai veikiančius augalų ekstraktus. Kai kuriems žmonėms tai gali didinti kraujospūdį, stiprinti nemigą ir sukelti padažnėjusį pulsą.

Odos reakcijos taip pat gali būti aiškus ženklas, kad organizmas netoleruoja produkto ar jo sudedamųjų dalių. Bėrimas, niežulys, paraudimas, dilgėlinė ar tinimas kartais rodo padidėjusį jautrumą veikliajai medžiagai, dažikliui ar pagalbinėms medžiagoms. Tokių simptomų nereikėtų ignoruoti, ypač jei jie prasidėjo aiškiai sutapus su papildų vartojimo pradžia.

Ypač pavojingi požymiai siejami su galimais kepenų pažeidimais. Tamsus šlapimas, odos ar akių baltymų pageltimas, stiprus nuovargis, pykinimas, skausmas dešinėje pilvo pusėje ir apetito praradimas yra signalai, dėl kurių reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Nors sunkios nepageidaujamos reakcijos nėra kasdienybė, jos aprašomos vartojant kai kuriuos augalinius preparatus ir svorio mažinimui skirtus produktus.

Dar vienas dažnai nuvertinamas simptomas yra rankų ir kojų dilgčiojimas, tirpimas ar deginimas. Priežasčių gali būti daug, tačiau viena iš galimų yra ilgalaikis per didelių vitamino B6 dozių vartojimas. Rizika išauga, kai vienu metu geriami keli produktai, kuriuose B6 kartojasi, pavyzdžiui, B grupės kompleksas, multivitaminai, magnis su B6 ir papildai nervų sistemai.

Problemas sukelia ne tik dozės, bet ir netinkami deriniai. Kalcis gali mažinti geležies pasisavinimą, todėl dažnai nerekomenduojama jų vartoti tuo pačiu metu. Be to, ir kalcis, ir geležis gali trukdyti pasisavinti levotiroksiną, kuris vartojamas skydliaukės funkcijai koreguoti, todėl dozavimo laiką būtina suderinti su gydytoju arba vaistininku.

Kraują skystinančius vaistus vartojantys žmonės turėtų atkreipti dėmesį į papildus su vitaminu K, taip pat į vitaminą E, dviskiautį ginkmedį ar jonažolę. Jonažolė, nors dažnai laikoma švelniu augaliniu pasirinkimu, gali sąveikauti su daugeliu vaistų, įskaitant kai kuriuos antidepresantus ir hormoninius preparatus. Dėl to prieš įtraukiant naują papildą svarbu įvertinti sudėtį, dozes ir tai, ar tų pačių medžiagų jau nėra kituose produktuose.

Praktinė taisyklė paprasta: jei norite papildų, pirmiausia verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei vartojate vaistus arba turite lėtinių sveikatos sutrikimų. Saugumą dažniausiai didina tyrimais pagrįstas pasirinkimas, aiškus vartojimo tikslas ir trumpesnis, kontroliuojamas kursas. O jei atsiranda neįprastų simptomų, papildų vartojimo nutraukimas ir medicininė konsultacija dažnai yra greičiausias kelias į atsakymus.