Protiniai dantys dygsta netaisyklingai? Šie ženklai rodo, kad operacija neišvengiama

Protiniai dantys dažniausiai pradeda dygti vėlyvoje paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje, maždaug 17–25 metų amžiuje. Problema ta, kad žandikaulyje jiems neretai pritrūksta vietos, todėl dantis gali įstrigti kaule, išdygti tik iš dalies arba augti netaisyklingu kampu.

Tokie atvejai gali ilgai nesukelti jokių pojūčių, tačiau laikui bėgant didėja komplikacijų rizika. Kai dantis spaudžia šalia esantį krūminį, sunkiau prižiūrėti burnos higieną, o aplink dalinai išdygusį dantį lengviau kaupiasi apnašos ir bakterijos.

Dažniausi signalai, kad protinį dantį verta įvertinti nedelsiant, yra pasikartojantis skausmas, dantenų tinimas, blogas kvapas iš burnos, sunkesnis išsižiojimas ar maudimas ryjant. Uždegimas aplink dalinai išdygusį protinį dantį gali plisti į aplinkinius audinius, o negydomas kartais komplikuojasi pūliniu.

„Dantis gali būti visai pasislėpęs kaule, išdygęs tik iš dalies arba augti taip, kad stumia kitus dantis, ir tuomet didėja uždegimų bei kitų komplikacijų tikimybė“, – aiškina burnos chirurgas.

Sprendimas šalinti ar stebėti priklauso nuo konkrečios situacijos, o ne nuo vien tik amžiaus ar to, kad tai protinis dantis. Dažniau šalinimas svarstomas, kai dantis yra neišdygęs arba dygsta netaisyklingai, kartojasi uždegimai, atsiranda ėduonis, pažeidžiamas gretimas dantis, formuojasi cista arba aštuntukas trukdo ortodontiniam gydymui.

Prieš procedūrą gydytojas paprastai įvertina padėtį rentgeno tyrimu, dažniausiai panoramine nuotrauka. Ji leidžia matyti, kaip dantis įsitaisęs kaulo atžvilgiu, ar nėra rizikos struktūroms, taip pat padeda suplanuoti šalinimo taktiką ir gijimo eigą.

Įstrigusio protinio danties šalinimas paprastai atliekamas taikant vietinę nejautrą. Procedūros metu gydytojas gali atkelti danteną, prireikus pašalinti nedidelį kiekį kaulo, o dantį saugiai išimti, kartais jį padalijant į kelias dalis.

„Dėl nuskausminimo pats šalinimas neturėtų skaudėti, o pojūčiai dažniausiai prilygsta kitoms įprastoms odontologinėms procedūroms“, – sako burnos chirurgas.

Pati procedūra dažniausiai trunka apie 15–30 minučių, tačiau sudėtingesniais atvejais gali užsitęsti iki maždaug valandos. Trukmę lemia danties padėtis, įstrigimo laipsnis ir tai, ar reikia papildomų veiksmų, kad dantis būtų pašalintas saugiai.

Po šalinimo dažnai uždedami tirpstantys siūlai, kurie per kelias savaites pasišalina savaime. Pirmosiomis dienomis įprasti simptomai yra nedidelis tinimas, maudimas, jautrumas ir sunkesnis platus išsižiojimas, tačiau šie požymiai paprastai palaipsniui silpnėja.

Gijimą labiausiai lemia režimo laikymasis: pirmomis paromis rekomenduojama vengti intensyvaus fizinio krūvio, karšto maisto ir gėrimų, nerūkyti, o burną skalauti tik taip, kaip nurodo gydytojas. Jei skausmas staiga stiprėja, atsiranda blogas skonis, kyla temperatūra ar tinimas didėja, būtina kreiptis pakartotinai, nes tai gali rodyti komplikaciją.

Nors dalis įstrigusių protinių dantų ilgai nesukelia bėdų, odontologai pabrėžia, kad ankstesnė konsultacija padeda išvengti skubios situacijos, kai uždegimas prasideda netikėtai. Jaunesniems pacientams audiniai dažnai gyja greičiau, todėl laiku įvertinus rizikas galima ramiau suplanuoti gydymą.