Švedijoje nebesaugu net praeiviams: gaujų taikiniais tampa nekaltos aukos

Švedijoje per pastaruosius trejus metus gaujų susišaudymuose žuvo 23 atsitiktiniai praeiviai, dar 30 žmonių buvo sužeisti, skelbia policijos statistika. Pareigūnai pabrėžia, kad dalis aukų nukentėjo nuo paklydusių kulkų, kiti buvo supainioti su taikiniu arba atsidūrė šalia užpulto asmens.

Šie skaičiai išryškina ilgiau nei dešimtmetį trunkančią šalies kovą su organizuotu smurtu, kurį daugiausia kursto tarpusavio sąskaitų suvedinėjimas ir konkurencija dėl narkotikų rinkos. Švedijos teisėsauga teigia, kad nusikaltimų pobūdis vis dažniau kelia riziką visai visuomenei, o ne tik tiesiogiai susijusioms grupuotėms.

Jauni vykdytojai ir didesnė rizika aplinkiniams

Švedijos policijos nacionalinių operacijų padalinyje dirbantis operacijų koordinatorius Alexanderis Wallenius naujienų agentūrai TT sakė, kad viena priežasčių, kodėl nukenčia pašaliniai, yra labai jaunas dalies šaulių amžius. Pasak jo, jauni vykdytojai neretai neturi ankstesnės patirties smurtiniuose nusikaltimuose, todėl didėja tikimybė pataikyti ne į taikinį.

„Susiduriame su labai jaunais nusikaltėliais, kurie daugeliu atvejų neturi ankstesnės smurtinių nusikaltimų patirties, todėl padidėja rizika, kad nukentės pašaliniai arba bus pasirinktas neteisingas taikinys“, – sakė A. Wallenius.

Verbavimas socialiniuose tinkluose ir planuojami ribojimai

Policija taip pat nurodo, kad gaujos aktyviai naudojasi socialiniais tinklais ir užšifruotomis programėlėmis, kad pritrauktų paauglius vykdyti nusikaltimus už atlygį. Tokia praktika, pasak pareigūnų, padeda grupuotėms greitai rasti vykdytojus ir mažina tiesioginių organizatorių riziką.

Teigiama, kad dalis verbuojamų paauglių būna jaunesni nei 15 metų, o tai Švedijoje yra baudžiamosios atsakomybės amžius. Tokiais atvejais, vietoje baudžiamojo persekiojimo, didesnė atsakomybės dalis tenka socialinėms tarnyboms, todėl nepilnamečiai tampa patraukliu pasirinkimu nusikalstamiems tinklams.

Šalies mažumos dešinioji vyriausybė, remiama Švedijos demokratų, prieš 2026 metų rugsėjo 13 dieną vyksiančius visuotinius rinkimus siekia sugriežtinti priemones prieš smurtinius nusikaltimus ir nelegalią migraciją. Tarp planų minima iniciatyva įpareigoti tokias platformas kaip „TikTok“ ir „Snapchat“ per valandą pašalinti gaujų platinamus vadinamuosius nužudymo skelbimus, priešingu atveju grėstų didelės baudos.

Vyriausybė anksčiau taip pat buvo paskelbusi planus kai kuriems sunkiems nusikaltimams mažinti baudžiamosios atsakomybės amžių nuo 15 iki 13 metų, kai už veiką gresia bent ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Kritikai perspėja dėl galimų pasekmių vaikų teisėms, o šalininkai akcentuoja prevenciją ir greitesnį reagavimą į gaujų verbavimą.