Septynis dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Valstijos buvo pagrindinė pasaulio galios ašis. Jos kūrė institucijas, skatino laisvą prekybą ir skelbėsi ginančios taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Tačiau Donaldo Trumpo laikotarpiu ši tvarka buvo atvirai kvestionuojama ir perkonstruojama.
Tradicinė sistema susiformavo po 1945 metų, kai buvo sutarta gerbti valstybių sienas, plėtoti tarptautinę prekybą ir kurti organizacijas konfliktams valdyti. Vėliau šis laikotarpis imtas vadinti taisyklėmis grindžiama pasaulio tvarka, nors Jungtinės Valstijos ne kartą pačios jas pažeidė, pavyzdžiui, įsiverždamos į Iraką be aiškaus tarptautinio mandato.
Nuo hegemonijos prie abejonės
Po Sovietų Sąjungos žlugimo JAV tapo vienintele supervalstybe. Politologė Emma Ashford pabrėžia, kad ši hegemonija buvo liberalesnė nei ankstesnės imperijos, nes rėmėsi atvira prekyba ir žmogaus teisių normomis. Tačiau tai vis tiek buvo JAV galios laikotarpis, o ne neutralus taisyklių režimas.
Trumpo atėjimas į valdžią šią logiką apvertė. Jis taikė muitus sąjungininkams, traukėsi iš tarptautinių organizacijų ir atvirai menkino tarptautinę teisę. „Jis griauna tvarką, kuri padarė Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkus saugius bei klestinčius“, – sakė buvusi Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnė Kori Schake.
Tačiau dalis Trumpo komandos atstovų tvirtina priešingai – kad taisyklėmis grindžiamą tvarką pakirto Kinija ir Rusija, o JAV tik prisitaiko prie naujos realybės, kai varžybos tarp didžiųjų galių vėl tampa norma.
Vakarų pusrutulio prioritetas
Trumpo nacionalinio saugumo strategijoje aiškiai atsikartojama dar XIX amžiaus Monro doktrina: Vakarų pusrutulis laikomas JAV įtakos sfera. Tai atsispindi spaudimo kampanijose prieš Venesuelą ar bandymuose įsigyti Grenlandiją dėl jos išteklių ir strateginės padėties.
Kritikai, tarp jų ir Kori Schake, tai vadina savidestrukciniu kaimynių bauginimu. Vis dėlto Trumpo aplinkos žmonės tvirtina, kad tai neišvengiama, nes Kinija ir Rusija per pastaruosius dešimtmečius sustiprino savo ekonominę ir karinėmis technologijomis susijusią įtaką Lotynų Amerikoje.
Aljansai, Kinija ir fragmentuotas pasaulis
JAV išlaiko milžinišką karinį pėdsaką – šimtus bazių visame pasaulyje ir lėktuvnešių flotilę. Ši infrastruktūra skirta vienu metu atgrasyti Rusiją Europoje, Kiniją Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bei Iraną Artimuosiuose Rytuose. Tačiau ekspertai vis dažniau kalba apie strateginį persitempimą ir būtinybę siaurinti užmojus.
Trumpo laikais sąjungininkams aiškiai pasakyta, kad jie turi daugiau mokėti už savo gynybą. Europoje tai paskatino didesnes karines išlaidas, bet kartu sustiprino abejones, ar Vašingtonas tikrai ateitų į pagalbą krizės atveju. Artimuosiuose Rytuose JAV bando išvengti naujų didelio masto intervencijų, nors įtampa su Iranu neleidžia visiškai pasitraukti.
Didžiausias JAV iššūkis išlieka Kinija, kuri laikoma vienintele šalimi, galinčia mesti rimtą iššūkį JAV galiai. Todėl plečiamas karinis buvimas Indo–Ramiojo vandenyno regione, stiprinami ryšiai su Japonija, Australija ir kitomis partnerėmis. Tuo pat metu Trumpas nevengia tiesiogiai kalbėtis ir su Pekinu, ir su Maskva, siekdamas sandorių, net jei tai kelia nerimą mažesnėms valstybėms.
Politologai vis dažniau kalba apie pasaulį, kuriame senoji vienpoliška tvarka baigiasi, o ją keičia daugiapolė sistema. JAV vis dar išlieka stipriausia karine ir politine galia, tačiau nebegali viena diktuoti taisyklių. Tai reiškia daugiau neapibrėžtumo, silpnesnes institucijas ir grįžimą prie atviresnių galios žaidimų tarp didžiųjų valstybių.
