Česnakas naudingas ne tik nuo peršalimo: mokslas atskleidė jo poveikį cukraus kiekiui

Tyrimai rodo, kad česnako junginiai gali prisidėti prie geresnės gliukozės kontrolės ir insulino veiksmingumo.

Pastaraisiais metais mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariama, kad česnakas gali turėti teigiamą poveikį cukraus kiekiui kraujyje. Dalis tyrimų sieja tai su biologiškai aktyviais sieros junginiais, ypač alicinu, kuris susidaro sutraiškius arba susmulkinus česnaką.

Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausias mechanizmas gali būti poveikis kasos beta ląstelėms, kurios gamina insuliną. Kai šių ląstelių funkcija išsaugoma geriau, organizmas gali efektyviau reaguoti į padidėjusį gliukozės kiekį po valgio.

„Iš mechaninės pusės česnakas gali prisidėti prie mažesnės beta ląstelių žūties, todėl kasa gali efektyviau išskirti insuliną, kai cukraus kiekis kraujyje kyla“, – teigiama apžvalgose, kuriose aptariami eksperimentiniai duomenys.

Nemaža dalis įrodymų kol kas ateina iš gyvūnų ir laboratorinių tyrimų, tačiau jų rezultatai sudaro pagrindą tolesnėms klinikinėms studijoms su žmonėmis. Kai kuriose metaanalizėse taip pat nagrinėta, ar česnako papildai gali turėti apčiuopiamą poveikį glikemijos rodikliams, tačiau išvados priklauso nuo tyrimų trukmės, formos ir dozių.

Kaip tai gali veikti?

Vienas galimų paaiškinimų susijęs su tuo, kad česnako junginiai gali padėti gerinti insulino sekreciją ir jautrumą insulinui. Jei ląstelės geriau „priima“ insuliną, gliukozė greičiau pernešama iš kraujo į audinius, kur ji panaudojama energijai.

Kitas aptariamas kelias yra poveikis virškinimui: kai kurios medžiagos gali slopinti fermentus, dalyvaujančius krakmolo skaidyme. Lėtesnis angliavandenių skaidymas reiškia, kad cukraus kiekis kraujyje po valgio kyla tolygiau, o ne staigiai.

Taip pat svarstoma, kad česnakas gali prisidėti prie lėtesnio gliukozės pasisavinimo žarnyne. Toks efektas primena mitybos principus, kurie taikomi renkantis mažesnio glikeminio indekso produktus, siekiant išvengti didelių glikemijos šuolių.

Antioksidantai, uždegimas ir mikrobioma

Mokslininkai diabeto riziką dažnai sieja su oksidaciniu stresu ir lėtiniu uždegimu, kurie gali silpninti insulino veikimą ir pažeisti kasos ląsteles. Česnake esantys sieros junginiai tiriami dėl antioksidacinių savybių, galinčių mažinti laisvųjų radikalų žalą.

Kai kuriuose darbuose minima, kad česnako veikliosios medžiagos gali turėti įtakos uždegiminių žymenų aktyvumui. Sumažėjus uždegimui, organizmo atsakas į insuliną gali gerėti, o gliukozės kontrolė tapti stabilesnė, ypač žmonėms, turintiems metabolinio sindromo požymių.

Dar viena kryptis, kuri pastaruoju metu sulaukia daug dėmesio, yra žarnyno mikrobiomos vaidmuo. Tyrėjai analizuoja, ar česnako junginiai gali daryti įtaką žarnyno bakterijų sudėčiai ir su tuo susijusiems hormonams, pavyzdžiui, GLP-1, kuris svarbus gliukozės apykaitai po valgio.

Ką svarbu prisiminti?

Specialistai akcentuoja, kad česnakas nėra vaistas ir negali pakeisti diabeto gydymo ar gydytojo paskirtų vaistų. Jei žmogus jau vartoja gliukozę mažinančius preparatus, didesni mitybos pokyčiai ar papildai turėtų būti derinami su sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų išvengta per žemo cukraus kiekio epizodų.

Praktiniu požiūriu česnakas dažniausiai vertinamas kaip sveikatai palankios mitybos dalis, o ne atskiras sprendimas. Geriausi rezultatai paprastai siejami su visuma: subalansuota mityba, kūno svorio kontrole, pakankamu fiziniu aktyvumu, kokybišku miegu ir reguliariais sveikatos patikrinimais.