Ėjimas į rinkimus gali pailginti gyvenimą: tyrimas parodė netikėtą naudą sveikatai

Sociologai ir sveikatos tyrėjai nustatė reikšmingą sąsają tarp pilietinio aktyvumo ir ilgaamžiškumo: vyresni žmonės, kurie dalyvauja rinkimuose, statistiškai rečiau miršta artimiausiais metais nei tie, kurie nebalsuoja.

Tyrimas rėmėsi JAV Viskonsino valstijos ilgalaike gyventojų stebėsena, kur vienos kohortos dalyviai sekami nuo 1957 metais baigtos mokyklos. Mokslininkai jų elgseną ir sveikatos baigtis lygino remdamiesi patikrintais administraciniais įrašais.

Skirtumai išliko net įvertinus sveikatą

Analizėje buvo vertinama, ar 65 metų ir vyresni žmonės, balsavę 2008 metų prezidento rinkimuose, turėjo mažesnę mirties riziką per 5, 10 ir 15 metų laikotarpius. Rezultatai rodė aiškią tendenciją: balsavusieji turėjo mažesnę mirtingumo tikimybę visais stebėtais intervalais.

Svarbu tai, kad tyrėjai bandė atmesti paprastą paaiškinimą, esą balsuoja tik sveikesni. Net įtraukus tokius veiksnius kaip lytis, pajamos, šeiminė padėtis, ankstesnė sveikatos būklė ir kitos pilietinio dalyvavimo formos, ryšys tarp balsavimo ir mažesnės mirtingumo rizikos išliko.

Nesvarbu, kaip ir už ką balsavo

Duomenys taip pat leido patikrinti, ar reikšmę turi balsavimo būdas. Skirtumai tarp balsavusiųjų paštu ir atvykusiųjų balsuoti gyvai nebuvo esminiai, o ilgalaikė nauda sveikatai iš esmės išliko abiem atvejais.

Kitas netikėtas aspektas buvo tai, kad rezultatams, panašu, neturėjo įtakos politinės preferencijos ar tai, ar laimėjo kandidatas, kurį žmogus rėmė. Kitaip tariant, siejamas ne konkretus politinis pasirinkimas, o pats dalyvavimo faktas.

Kodėl tai gali būti susiję su ilgaamžiškumu?

Mokslininkai pabrėžia, kad toks ryšys nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį, tačiau jis dera su platesniais tyrimais apie savanorystę, bendruomeniškumą ir socialinius ryšius. Įrodyta, kad socialinis įsitraukimas dažnai siejamas su mažesniu stresu, geresne psichologine savijauta ir aktyvesniu gyvenimo būdu.

Viena iš hipotezių yra ta, kad pilietinis dalyvavimas stiprina saviveiksmingumo jausmą, pareigos bendruomenei suvokimą ir socialinį ryšį. Tai gali paskatinti ir kitus sveikatai palankius sprendimus, pavyzdžiui, dažniau rūpintis profilaktika, palaikyti bendravimą ar išlikti fiziškai aktyviems.

Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad balsavimas nėra stebuklinga sveikatos priemonė ir nepakeičia mitybos, judėjimo, miego ar gydytojų rekomendacijų. Tačiau rezultatai išryškina svarbią tendenciją: dalyvavimas visuomenės gyvenime gali būti vienas iš veiksnių, siejamų su geresnėmis senėjimo baigtimis.