Turite vaizdo registratorių automobiliuose? Ši klaida viešinant įrašą gali atnešti milžiniškų teisinių nuostolių
Vaizdo registratoriai automobiliuose tampa vis populiaresni ir Lietuvoje: dalis vairuotojų juos naudoja kaip įrodymą po eismo įvykio, kiti filmuotą medžiagą kelia į socialinius tinklus. Tačiau būtent viešinimas dažniausiai sukelia teisinių rizikų, nes pradeda galioti asmens duomenų apsaugos ir privatumo taisyklės.
Lietuvoje pats filmavimas viešajame eisme paprastai nėra draudžiamas, o įrašas gali būti naudingas sprendžiant ginčus dėl avarijos aplinkybių ar pranešant policijai apie pavojingą elgesį kelyje. Vis dėlto esminis skirtumas yra tarp įrašo naudojimo asmeniniams tikslams ir jo paskelbimo internete, kai turinys tampa prieinamas neribotam ratui žmonių.
Ką būtina užtušuoti prieš viešinant?
Skelbiant vaizdo įrašus internete svarbu įvertinti, ar juose matomi asmenys ar kiti identifikavimo požymiai. Praktikoje riziką kelia aiškiai atpažįstami veidai, transporto priemonių valstybiniai numeriai, taip pat bet kokios detalės, leidžiančios susieti įrašą su konkrečiu žmogumi ar jo judėjimu.
Jeigu įrašas leidžia identifikuoti kitą eismo dalyvį, toks viešinimas gali būti laikomas asmens duomenų tvarkymu, kuriam reikia teisinio pagrindo. Dėl to dažniausia rekomendacija yra prieš skelbiant vaizdą ir garsą anonimizuoti: užtušuoti veidus, numerius, vengti papildomų komentarų, kurie leistų atpažinti žmogų ar tiksliai nustatyti jo maršrutą.
Ginčų daugiausia kyla būtent dėl valstybinių numerių: vieni argumentuoja, kad jie matomi viešai ir kasdien, kiti primena, kad internete paskelbtas įrašas įgauna kitą mastą ir gali būti panaudotas netinkamai. Teismų praktika įvairiose šalyse nėra vienoda, todėl saugiausias kelias yra anonimizuoti viską, kas gali padėti identifikuoti asmenį.
Įrašas policijai ir teismui: ką verta žinoti?
Įrašą perduodant policijai situacija kitokia: tikslas yra pranešti apie galimą pažeidimą ar pateikti įrodymus, o ne viešinti. Tokiais atvejais įrašas gali padėti vertinant pavojingus manevrus, pirmumo nepraleidimą, lenkimą draudžiamoje vietoje ar agresyvų vairavimą.
Vis dėlto vien tai, kad registratorius rodo greitį ar turi GPS, automatiškai nereiškia, kad pagal jį bus skiriama bauda už greičio viršijimą. Tam paprastai reikalingi sertifikuoti matavimo prietaisai ir nustatyta procedūra, todėl vaizdo įrašas dažniau veikia kaip papildoma aplinkybė, o ne vienintelis pagrindas nubausti.
Taip pat svarbu suprasti, kad įrašas gali būti įvertintas ir prieš jį pateikusį asmenį, jei medžiaga atskleidžia, jog pats vairuotojas prisidėjo prie pavojingos situacijos. Kitaip tariant, registratorius nėra vien kryptingas gynybos įrankis: jis fiksuoja visų, įskaitant ir jūsų, veiksmus.
Bauda gali grėsti ne už filmavimą
Bauda dažniau kyla ne dėl paties filmavimo fakto, o dėl registratoriaus sumontavimo. Kamera ar laikiklis neturi riboti matomumo per priekinį stiklą, o jei pareigūnas nustato, kad įrenginys trukdo matyti kelią, gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Kelionėse po Europą verta pasitikrinti vietos taisykles, nes skirtingos valstybės vaizdo registratorius vertina nevienodai. Kai kur griežčiau reglamentuojamas nuolatinis filmavimas, kitur ribojamas įrašų saugojimo laikas ar draudžiama kamerą tvirtinti vairuotojo matymo zonoje, todėl taisyklės gali keistis priklausomai nuo šalies.
Praktinė taisyklė paprasta: įrašą laikyti galima, tačiau prieš viešinant būtina įvertinti privatumo pasekmes, o keliaujant svetur pasitikrinti vietos reikalavimus. Tai padeda išvengti situacijų, kai iš pirmo žvilgsnio nekaltas vaizdelis socialiniuose tinkluose tampa pagrindu skundui ar ginčui.
