Šiurpi spraga NATO saugume: modernų karo laivą slapta sekė su paprastu atviruku
NATO oro gynybos fregatos HNLMS Evertsen buvimo vietą pavyko slapta sekti beveik parą, pasinaudojus paprastu Bluetooth sekikliu, atviruku ir menka saugumo spraga. Incidentas parodė, kad net moderniuose kariniuose laivuose silpnoji grandis gali būti ne technologijos, o kasdieniai procesai, pavyzdžiui, paštas.
Nyderlandų regioninės žiniasklaidos žurnalistas Justas Vervartas (Just Verwaart) atliko eksperimentą, kurio metu į laišką įdėjo nedidelį Bluetooth sekiklį, panašų į „Apple AirTag“. Tokie įrenginiai paprastai skirti pamestiems daiktams rasti, tačiau realiomis sąlygomis jie gali tapti ir paprasta sekimo priemone, jei patenka į netinkamas rankas.
Kaip sekiklis pateko į laivą?
Atvirukas su sekikliu buvo išsiųstas per Nyderlandų gynybos ministerijos pašto sistemą, kuri leidžia kariams ir jūrininkams gauti laiškus bei siuntas. Pasak aprašytos situacijos, siuntos paprastai tikrinamos griežčiau, o laiškai ir atvirukai gali būti tikrinami ne taip detaliai, todėl nedidelis įrenginys voke liko nepastebėtas.
Eksperimentas atskleidė svarbų niuansą: potencialiam sekėjui net nereikėtų artintis prie karinio laivo, kad pritvirtintų sekimo prietaisą. Užtektų pasinaudoti pašto grandine, jei joje egzistuoja skirtingo lygio patikros standartai.
Maršrutas buvo matomas internetu
Gauta sekiklio buvimo vieta leido internetu stebėti jo judėjimą per logistikos taškus. Aprašoma, kad laiškas keliavo iš rūšiavimo centro, vėliau per Nyderlandų karinių jūrų pajėgų bazę Den Helderyje, toliau per Eindhoveną ir pasiekė Kretą, Irakliono uostą, kur tuo metu buvo prišvartuota fregata.
Kitą rytą laivui išplaukus į jūrą, sekiklio signalas dar kurį laiką leido stebėti apytikrę buvimo vietą dideliu atstumu. Paskutinis signalas, kaip teigiama, užfiksuotas maždaug po 24 valandų, kai laivas buvo netoli Kipro, o tada įrenginys nustojo veikti.
Ką pakeitė po incidento?
Nyderlandų gynybos ministerijos atstovai nurodė, kad sekiklis buvo aptiktas ir galiausiai neutralizuotas laive, kai paštas buvo rūšiuojamas jau po išplaukimo iš uosto. Po šio atvejo, pasak ministerijos, buvo pakoreguotos taisyklės ir numatyta peržiūrėti karinės pašto kontrolės procedūras.
Vienas iš minimų pokyčių yra tai, kad laiškuose ir atvirukuose su baterijomis esantys daiktai nebeturėtų būti siunčiami. Tai praktiškai taikosi į daugumą kompaktiškų sekiklių, nes jie veikia nuo mažų baterijų.
Šis atvejis įsilieja į platesnę operacinio saugumo problematiką, kai riziką kelia ne vien fizinės siuntos, bet ir skaitmeniniai pėdsakai. Pastaraisiais metais kariuomenės įvairiose šalyse yra viešai priminusios apie pavojų, kylantį dėl socialinių tinklų, lokacijos paslaugų ir išmaniųjų programėlių, kurios gali netyčia atskleisti jautrią informaciją.
Praktinė pamoka čia paprasta: net jei karinė technika apsaugota nuo sudėtingų grėsmių, kasdieniai kanalai, tokie kaip paštas ar asmeninių įrenginių naudojimas, gali sukurti netikėtų spragų. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama procedūrų suvienodinimui, papildomoms patikroms ir aiškioms taisyklėms, ką galima siųsti ir kaip tai tikrinama.
