Mokslininkai atskleidė: štai kokia netikėta vienos šiurpiausių vandenyno žuvų evoliucijos paslaptis
Mokslininkai teigia, kad šių žuvų evoliuciją lėmė prisitaikymas prie skirtingų vandenyno gelmių.
Mokslininkai atsekė, kaip per dešimtis milijonų metų kito meškeržuvėms būdingas „meškerės“ formos priedas, ir nustatė, kad garsusis masalą primenantis organas evoliucionavo keliais vis sudėtingesniais etapais.
Tyrimo duomenys, kuriuos aprašė „The New York Times“, rodo, kad pirmasis šio „masalo“ variantas meškeržuvių protėviuose atsirado maždaug prieš 72 mln. metų. Iš pradžių jis buvo vien mechaninis – neskleidė nei šviesos, nei cheminių signalų.
Vėliau, maždaug prieš 34–23 mln. metų, giliavandenėms rūšims išsivystė bioliuminescenciniai masalai. Tai sutapo su staigiu šių žuvų įvairovės augimu. Tyrėjai mano, kad šviesos signalai imti naudoti ne tik medžioklei, bet ir partnerių pritraukimui.
Skirtingos meškeržuvių grupės evoliucionavo nevienodai. Apie prieš 49 mln. metų daliai jų atsirado cheminiai grobio viliojimo būdai, o maždaug prieš 5 mln. metų panašūs mechanizmai, nepriklausomai vieni nuo kitų, išsivystė ir karpuotojoje varliažuvėje.
Mokslininkai pabrėžia, kad „meškerė“ iš esmės yra pakitęs nugaros peleko spindulys, kuris laikui bėgant virto sudėtingu medžioklės ir komunikacijos įrankiu.
Vienas tyrimo autorių, biologas Alexas Mailas, aiškina:
„Meškeržuvių evoliucija yra glaudžiai susijusi su perėjimu gyventi skirtinguose vandenyno gyliuose ir kintančiomis matomumo sąlygomis – ten šviesa tapo esminiu signalu išlikimui“, – teigė biologas.
Tyrėjų vertinimu, masalų formų įvairovė atspindi prisitaikymą prie skirtingų ekologinių nišų – nuo koralinių rifų iki giliausių vandenyno zonų, kur bioliuminescencija dažnai tampa pagrindiniu sąveikos būdu tarp plėšrūno ir aukos.
Anksčiau vandenyno gelmėse buvo aptikta itin reta žuvis – Ramiojo vandenyno statinaitė (kitaip – mažaburnė makropina, Macropinna microstoma). Šis organizmas prisitaikė prie ekstremalių sąlygų ir išvystė unikalią regos sistemą, leidžiančią efektyviai medžioti tamsoje.
Taip pat mokslininkai pranešė apie naują, iki šiol nematytą unikalios būtybės rūšį, aptiktą kalkakmenio urve 385 metrų gylyje po vandenyno paviršiumi netoli Japonijos.