Daugiau kalcio nei piene ir 700 % vitamino K: štai kodėl lapinis kopūstas yra geriausia investicija į jūsų sveikatą
Lapinis kopūstas (kale, dar vadinamas garbanotuoju kopūstu) Antrojo pasaulinio karo metais Japonijoje tapo tikru išsigelbėjimu nuo bado. Europoje jis plačiau išpopuliarėjo tik per pastarąjį dešimtmetį, tačiau jau dažnai vadinamas supermaistu dėl didelės naudos sveikatai.
Lapinis kopūstas yra viena seniausių kopūstų rūšių, kuri evoliucijos metu nesuformavo gūžės. Vietoje jos jis augina mėsingus lapus, kurių spalva gali varijuoti nuo sodriai žalios iki tamsiai violetinės. Botanikos požiūriu šis augalas yra artimesnis laukiniams kopūstų protėviams nei įprasti baltagūžiai ar raudongūžiai kopūstai, todėl pasižymi išskirtiniu atsparumu – jam nebaisios net iki -15 laipsnių Celsijaus siekiančios šalnos.
Karo metais Japonija susidūrė su itin dideliu maisto trūkumu. Siekdamas spręsti šią problemą, daktaras Niro Endo sukūrė aodžiru – žaliųjų lapų sulčių gėrimą iš lapinio kopūsto, kuris civiliniams gyventojams padėjo gauti koncentruotą vitaminų ir mineralų dozę.
Lapinis kopūstas augo ten, kur kiti augalai pūdavo arba sušaldavo, todėl tapo vienu svarbiausių šaltinių kovojant su vitaminų trūkumu ir skorbutu japonų šeimose. Iki šiol aodžiru Japonijoje laikomas sveikatos ir ilgaamžiškumo simboliu.
Teigiama, kad lapiniame kopūste yra stiprių antioksidantų, siejamų su priešvėžinėmis savybėmis. Nurodoma, kad norint suaktyvinti tam tikras medžiagas, lapus verta susmulkinti maždaug 40 minučių prieš terminį apdorojimą.
Taip pat pabrėžiama, kad pagal kalcio kiekį, tenkantį vienai kalorijai, lapinis kopūstas gali lenkti pieną, o vitamino K kiekis gali siekti apie 700 proc. rekomenduojamos paros normos. Be to, jame yra geležies, todėl šią daržovę dažnai vertina augalinės mitybos besilaikantys žmonės.
Lapinio kopūsto skonis apibūdinamas kaip pikantiškas, šiek tiek riešutinis ir žemiškas.
Ruošiant jį žalią, rekomenduojama mechaniškai suardyti standžias celiuliozės skaidulas: susmulkintus lapus galima pamasažuoti su alyvuogių aliejumi ir druska. Tuomet jie patamsėja, suminkštėja ir tampa švelnesnio, saldesnio skonio.
Vienas populiariausių užkandžių – lapinio kopūsto traškučiai. Kepant 150 laipsnių Celsijaus temperatūroje apie 10–12 minučių, lapai tampa traškūs ir lengvi, todėl gali pakeisti kaloringesnius užkandžius.
Teigiama ir tai, kad šis kopūstas skaniausias po šalnų: žema temperatūra skatina krakmolo skaidymąsi į paprastuosius cukrus, todėl sumažėja kartumas. Jei įsigijote šviežių lapų, juos galima per naktį įdėti į šaldiklį.
Dietologai taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais lapinis kopūstas gali būti naudingesnis termiškai apdorotas. Kaitinimas esą padeda lengviau pasisavinti mineralus, tokius kaip kalcis ir magnis, bei suardo kietesnes skaidulas.
