Vis daugiau žmonių įstringa „gal kada nors“ santykiuose: specialistai įspėja apie didžiausią pavojų

Šiuolaikinėje pasimatymų kultūroje, kur netrūksta naujų terminų ir apibrėžimų, prie „situationship“ prisidėjo dar viena sąvoka – „maybelatership“. 

Ji apibūdina tarpinius santykius, kai abu žmonės jaučia ryšį, bet dėl įvairių priežasčių nusprendžia santykių kol kas neįvardyti kaip poros.

Kas yra „maybelatership“?

„Situationship“ dažnai vadinamas skėčio terminu visoms neaiškioms, neapibrėžtoms pažintims, kuriose pora leidžia laiką kartu, tačiau vengia aiškiai įvardyti santykių statusą. Paprastai tai siejama su vieno žmogaus nenoru įsipareigoti ir kito – didesniu lūkesčiu.

„Maybelatership“ yra specifinė šio reiškinio atmaina. Čia santykiai neapibrėžiami ne todėl, kad kažkas nori „palikti atviras duris“, o dėl konkretaus, dažniausiai su laiku ar aplinkybėmis susijusio argumento. Pavyzdžiui, artėjant išvykimui studijuoti į skirtingus miestus ar kai vienas iš partnerių jaučiasi emociškai nepasiruošęs įsipareigoti.

Tikra dilema: laukti ar judėti toliau?

Tokiuose santykiuose dažnai juntamas stiprus emocinis ryšys ir viltis, kad „vėliau“ viskas susidėlios. Kaip pasakojo viena iš laidos klausytojų, ji Londone sutiko žmogų, su kuriuo norėjo rimtų santykių, tačiau šis prašė palaukti, kol „apsispręs“.

„Tai buvo ir gražu, ir labai skausminga. Buvo daug vilties, bet niekada nebuvo aiškaus taip ar ne. Galiausiai supratau, kad turiu paleisti, nors tai buvo sunku“, – sakė ji.

Būtent ši nežinomybė – ar verta laukti, ar geriau ieškoti kitų santykių – tampa didžiausiu iššūkiu. Laukimas reiškia, kad žmogus potencialiai praranda kitas galimybes, o laikas bėga.

Kada tai tampa toksiška?

Ekspertai pažymi, kad „maybelatership“ gali būti ir brandus sprendimas, ir manipuliacijos forma. Jei abu atvirai išsako, kodėl santykiai atidedami, kokiomis sąlygomis jie galėtų tapti oficialūs ir per kokį laiką tai turėtų nutikti, toks susitarimas gali būti sąžiningas.

Tačiau jei vienas asmuo vilkina sprendimą, mėgaujasi dėmesiu, bet realiai neplanuoja įsipareigoti, situacija tampa toksiška. Daugelis žmonių socialiniuose tinkluose dalijasi patirtimis, kai jautėsi tarsi „vedami už nosies“, nes partneris nenorėjo nei nutraukti ryšio, nei jį įvardyti.

„Jeigu nesi sąžiningas su savimi ir kitu žmogumi, labai lengva santykius tempti vien dėl dėmesio ar patogumo“, – pripažįsta viena pašnekovė.

Kaip neįkristi į begalinę laukimo kilpą?

Pasak pasimatymų trenerių, pagrindinis būdas apsisaugoti – aiški komunikacija. Rekomenduojama atvirai „apibrėžti santykius“: išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis kita pusė įsipareigotų, kokį laikotarpį ji mato kaip realų ir ką abu darysite tuo tarpu.

Specialistai taip pat siūlo aiškiai pasakyti, kad nesiruošiate pasyviai laukti. Tai gali reikšti ribotą laiko ir emocijų investavimą ar sprendimą toliau susitikinėti ir su kitais žmonėmis, kol „gal vėliau“ netampa konkrečiu „dabar“.

Galiausiai svarbiausia – nepamiršti realaus gyvenimo už ekranų. Socialinių tinklų naršymas gali sudaryti įspūdį, kad visi santykiai komplikuoti ir trapūs, tačiau gyvai bendraujant, susitinkant ir „nulipus“ nuo programėlių, dažnai lengviau pajusti, ar verta laukti, ar metas žengti toliau.